„Pirmą 2025 m. ketvirtį buvo paskelbta, kad mokesčių į valstybės biudžetą surinkta 9,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Abejoju, ar kas nors Europos Sąjungoje patyrė didesnį mokesčių surinkimo augimą nei Lietuva“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ sakė D. Dundulis.

Verslininkas teigia, kad šalies bendras vidaus produktas (BVP) augo 2–3 proc., tad mokesčių surinkimas didėjo ne tik dėl ekonomikos augimo.

„Padidėjo akcizai alkoholiui ir degalams, pakilo minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir tai praktiškai viskas. Šie pokyčiai tikrai nėra atsakingi už 7 proc. padidėjusias įplaukas iš mokesčių“, – kalbėjo „Norfa“ vadovas.

„Mano asmenine išvada – tai pinigai iš šešėlio, jis traukiasi. Tai yra požymis to, kad įmonės išgali sumokėti ir nenori rizikuoti, todėl mažina šešėlinę veiklą. O keliant mokesčius, šešėlis visada auga ir po šių pakeitimų – jis taip pat augs“, – konstatavo D. Dundulis.

Pasak jo, valdžiai patvirtinus mokesčių pakeitimus, turto perskirstymo procentai padidės, tačiau bendros pajamos iš mokesčių – ne.

Nemanau, kad pakėlus mokesčius, padidės surenkamų mokesčių suma.

„Nemanau, kad pakėlus mokesčius, padidės surenkamų mokesčių suma. Procentą perskirstymo gal ir padidins, bet tai yra skirtingi dalykai. (...) Valstybei iš tikrųjų reikia siekti ko didesnės biudžeto sumos, o ne kuo didesnio perskirstymo procento. Šveicarijoje, pavyzdžiui, perskirstymo procentas yra gana mažas, tačiau BVP yra didelis, tad pyragas gerokai didesnis“, – aiškino D. Dundulis.

„Norfa“ savininko manymu, mokesčių kėlimas būtų logiškas tik tuo atveju, jei būtų akivaizdu, jog Lietuva jau pasiekė savo ekonominį potencialą ir augti nebėra kur. Tiesa, D. Dundulis to dar nemato.

„Lietuva dar yra vystymosi kelyje. Jei mes manome, kad Lietuva jau išsivysčiusi ir tai jau pabaiga, tada tikrai galima didinti mokesčius. Tiesa, Lietuva dabar vis dar vystosi, o to negalima griauti – tai nelogiška“, – teigė verslininkas.

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius, naujų cukraus ir draudimo mokesčių įvedimą.

Tarp siūlymų numatyta 1 proc. didinti įmonių pelno mokestį – stambioms jis kiltų iki 17 proc., lengvatinis tarifas siektų 7 proc.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.