Tačiau Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius, pradėdamas pasakojimą apie technologinius pokyčius „Norfos“ parduotuvėse ir joms prekes tiekiančioje „Rivonoje“, pirmiausia sugrįžta į tuos laikus, kai šimtai tiekėjų prekes į kiekvieną parduotuvę atveždavo savo transportu.
Kaip ištirpdė sunkvežimių eiles
„Matyt, tobulėjant ir keičiantis technologijoms, tai vienas ryškiausių pokyčių valdant parduotuves. Tuo metu prie parduotuvių nuo ryto beveik pusdienį stovėdavo ilgos eilės įvairių sunkvežimių ir nedidelių krovininių automobilių, o ypač didelės grūstys susidarydavo prieš šventes. Šalia parduotuvių gyvenantys žmonės nebuvo patenkinti dešimtimis sunkvežimių, kurie užkimšdavo gatves, – prisiminė kelių dešimčių metų praeitį D. Dundulis. – Didesnėse parduotuvėse prekėms priimti ir apskaityti buvo samdoma po keletą darbuotojų. Prekėms saugoti, kol jos pateks į prekybos salę, kiekviena parduotuvė turėjo kelis kartus erdvesnius sandėlius, nei reikia šiandien. Beje, sandėliuose prekės išgulėdavo neproporcingai ilgai, nes užtrukdavo jas užpajamuoti, o dėl neprognozuojamų pristatymų buvo sudėtinga sureguliuoti darbuotojus, kurie prekes sudėliodavo į lentynas.“
Sudėtingumų kėlė ir tai, kad tų pačių grupių produktus, pvz., pieną ir jo gaminius, veždavo vos ne visą dieną. Todėl darbuotojams prie tų pačių lentynų ar vitrinų tekdavo nuolat sugrįžti.
„Apie 2000-uosius mes vieni pirmųjų tarp šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų prekių tiekimą į parduotuves pradėjome centralizuoti: tiekėjai prekes pradėjo pristatyti į centrinį sandėlį, kuriame jos pagal užsakymus buvo surenkamos ir išsiunčiamos į atskiras parduotuves. Taip pramoninės prekės į parduotuves imtos vežti kartą per savaitę, o greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, mėsa ir pienas, į parduotuves pristatomi kasdien, daržovės – išskyrus sekmadienį, nes pirmadienį jas išparduodame, – teigė „Norfos“ vadovas. – Tai gerokai palengvina parduotuvių darbuotojų darbą, nes dabar visi vienos rūšies produktai, pavyzdžiui, pieno, atkeliauja vienu metu ir jais iš karto užpildomos visos lentynos tik kartą per dieną, todėl dienos metu nereikia vitrinos pertvarkyti, papildyti ir pan.“
Apskaitininkus ir priėmėjus pakeitė IT sistemos
Perėjus prie centralizuoto prekių tiekimo į parduotuves, jose nebeliko nei apskaitininkų, nei priėmėjų. Automatizuota sistema, kurią parduotuvės naudoja prekėms užsakyti, atlieka ir apskaitininko funkcijas: kiekvienas padėklas, ant kurio gali būti sukrauta kelių rūšių prekės, turi savo kodą, kurį nuskenavus, parduotuvės IT sistemose prekės užpajamuojamos ir įrašomos į atitinkamas eilutes, o darbuotojai gauna informaciją, kas atvežta ant konkretaus padėklo. Beje, IT sistemos šiandien pateikia žymiai daugiau tikslių duomenų ir ataskaitų, kurių analizė vadovams padeda priimti teisingesnius sprendimus.
„Gali pasitaikyti padėklo komplektavimo klaidų, todėl viskas filmuojama ir prireikus parduotuvės darbuotojas gali informuoti „Rivonos“ sandėlį apie neatitikimus, kurie būna operatyviai pašalinti, – pasakojo „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Užsakymai į centrinį sandėlį kiekvienoje parduotuvėje suformuojami automatiškai IT sistemai įvertinus, pavyzdžiui, kiek ir kokių greito apyvartumo prekių per dieną buvo parduota. Apibendrinus parduotuvių užsakymus, centrinio sandėlio IT sistema suformuoja užsakymus prekių tiekėjams.“
Prekės kelias nuo atvežimo ant parduotuvės priėmimo rampos iki lentynos taip pat žymiai sutrumpėjo. Mat padėklai su prekėmis, kurios apskaitomos akimirksniu, dabar keliauja ne į parduotuvės sandėlį, o tiesiai prie atitinkamų lentynų ir kraunamos į jas.
„Deja, parduotuvių lentynos ir prekių patekimas į jas per tris dešimtmečius iš esmės nesikeitė – mums vis tiek prekes reikia išdėlioti rankomis, kol kas šio darbo automatizuotai atlikti neįmanoma. Tiesa, dabar naudojame lentynų kainų spausdintuvus, kuriais reikiamo formato etiketes darbuotojas išsispausdina čia pat prie lentynos, jam nereikia vaikščioti prie kažkur esančių spausdintuvų ir karpyti ant didelio lapo išspausdintų etikečių“, – pastebėjo D. Dundulis.
Darbus paskirsto IT programa
Keitėsi ir šio darbo organizavimas. Pvz., pirmadieniais šviežių vaisių ir daržovių į „Norfas“ nevežama, nes pirmadieniais vyksta šviežių vaisių ir daržovių išpardavimas, po kurio darbo pabaigoje lieka tuščios lentynos. Jas darbuotojams antradienio rytais paprasčiau išvalyti ir užpildyti šviežiausiomis prekėmis. Kitomis dienomis daržovės ir vaisiai prieš atidarant parduotuves perrenkami, lentynos ir ekspozicinės erdvės papildomos naujomis.
„Tokia sistema lemia, kad, ryte atidarius parduotuvę, jos sandėlyje nelieka jokių šviežių prekių, viskas būna sudėta į lentynas ir vitrinas pirkėjams pasirinkti, – teigė „Norfos“ vadovas. – Gali pasitaikyti, kad kai kurių šviežių prekių vakare pritrūksta, bet čia jau nieko nepadarysi. Užtat ryte pirkėjas visuomet ras ką tik iš gamintojų atvežtų prekių.“
Beje, „Norfose“ darbuotojų darbą organizuoja ir grafikus sudaro pačios bendrovės iniciatyva sukurta IT programa. Tam parduotuvės vadovui nereikia gaišti daugybės valandų, kaip pasitaikydavo iki tokios sistemos sukūrimo ir įdiegimo prieš gerą dešimtmetį. Sistema, įvertinusi visų parduotuvės darbuotojų galimas atlikti funkcijas, kurių priskaičiuojama apie 30, prioriteto tvarka pagal turimas kvalifikacijas jiems paskirsto darbo valandas ir užduotis 15 minučių intervalais, pvz., kuris darbuotojas šiandien tam tikru laiku dėlioja prekes į paskirtas lentynas, o kuris dirba kasoje ir pan. D. Dundulio skaičiavimu, vien ši įvaldyta sistema darbuotojų efektyvumą padidino apie 20–30 proc.
Penkis kartus tvaresnė sistema
Pasikeitus tiekimo sistemai prie parduotuvių sunkvežimių sumažėjo dešimtimis.
„Iš tiesų, dabar prie daugelio „Norfų“ per dieną atvažiuoja tik du trys sunkvežimiai: vienas – su įvairiais trumpo galiojimo produktais ir atskiras atveža šviežią mėsą, o kas kelintą dieną – su pramoninėmis prekėmis. Tiesa, didžiosiose „Norfose“ prekių nuperkama gerokai daugiau, tad ir pristatomos jos dažniau“, – teigė D. Dundulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad ir tiekėjams tokia sistema žymiai patogesnė ir racionalesnė: reikia mažiau vairuotojų prekėms išvežioti, nes dideli sunkvežimiai jas pristato tik į vieną vietą – „Rivonos“ centrinį sandėlį.
„Matyt, galima būtų suskaičiuoti, kad šiuolaikinė prekių pristatymo sistema vairuotojų ir transporto priemonių poreikį tam pačiam prekių kiekiui pristatyti sumažino bent penkis kartus. Be to, tokia sistema žymiai našesnė, tvaresnė ir ekologiškesnė – 1 t prekių išvežioti sudeginama žymiai mažiau degalų“, – skaičiavo „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
(be temos)
(be temos)