GAMINTOJAI LAUKIA PASIŪLYMŲ

Šalies maisto produktų gamintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl mažmeninės prekybos tinklo "Lidl" debiuto Lietuvoje. Šis naujas rinkos žaidėjas nė neslepia, jog lietuviška produkcija jų parduotuvėse užims vos penktadalį visų parduodamų prekių. Tad tiek pieno, tiek mėsos gamintojai ir daržovių augintojai mano, kad produkcijos pertekliaus problemos "Lidl" atėjimas neišspręs.

Lietuviškų produktų – mažuma

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas "Lidl" iki liepos esą atidarys daugiau kaip 10 parduotuvių.

Perspektyvoje turėtų atsirasti apie 30 parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Telšiuose, Tauragėje, Ukmergėje, Kretingoje.

Regis, šie planai turėtų džiuginti mūsų šalies maisto produktų gamintojus, tačiau taip nėra, nes pirmenybė "Lidl" parduotuvėse bus teikiama ne lietuviškai produkcijai. Tą patvirtino ir bendrovės "Lidl Lietuva" atstovė Agnė Dalia Gaižauskienė.

"Mūsų pasiūla aprėpia visas kasdienio vartojimo prekių grupes: "Lidl" parduotuvėse galima įsigyti mėsos gaminių ir šviežios mėsos, pieno produktų, šaldytų gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, duonos ir pyrago gaminių, kosmetikos bei buities prekių. "Lidl" siūlo apie 1 600 įvairių prekių asortimentą, tarp jų – nemažai "Lidl" privačių prekės ženklų. Per 320 prekių yra lietuviškos. Likusią didžiąją dalį sudaro Vokietijos bei kitų šalių (Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir kt.) gamintojų produkcija", – pabrėžė A.D.Gaižauskienė.

Lyginant su kitais mažmeninės prekybos tinklais, vietos gamintojų produkcija "Lidl" parduotuvėse užims labai kuklią vietą.

Pavyzdžiui, prekybos tinklo "Iki" lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc. prekybos tinklo asortimento, "Maxima LT" – lietuviški maisto produktai iki 80 proc., o "Norfos" parduotuvėse – apie 85 proc.

Pienininkai tikisi dėmesio

Nors prekybos tinklas "Lidl" visur deklaruoja, jog didžioji dalis prekių bus Vokietijos gamintojų, tačiau Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas išreiškė viltį, kad dalis mūsų šalies pieno gamintojų produkcijos vis dėlto pateks į šio tinklo parduotuves.

Esą kai kurie produktai yra specifiniai, skirti greitam vartojimui, kitaip tariant, greitai gendantys, ir jų neapsimoka vežti iš svetur, juolab kai kurie yra gaminami tik Lietuvoje.

"Kalbu apie varškę. Tuo labiau kai kurios šalys tokios varškės ar varškės sūrių, kokiais prekiaujama Lietuvoje, net ir negamina. Ir toje pačioje Vokietijoje mes vargiai jų rastume, nes vartotojai nėra pratę prie šių produktų, skirtingai nei Lietuvoje. Yra nemažai produktų, kuriuos mėgsta Lietuvos gyventojai ir jie gaminami tik mūsų šalyje. Todėl esu tikras, kad jais irgi bus prekiaujama šiame prekybos tinkle", – pabrėžė A.Stančikas.

Tačiau, anot Žemės ūkio rūmų pirmininko, kitų šalių praktika rodo, kad prekybos tinklas "Lidl" didžiąją dalį prekių veikiausiai atsiveš iš užsienio, tai yra iš Vokietijos.

"Manau, kad pradėjus veikti šiam prekybos tinklui šalies gamintojai ieškos galimybių parduoti produkciją per "Lidl" parduotuves. Pieno produktų mes pagaminame labai daug, yra jo perviršis, tad vidaus rinkoje jo norėtųsi parduoti daugiau. Nes, remiantis statistika, nuo visos perdirbtos žaliavos žiemos metu yra eksportuojama apie pusė, o vasarą į kitas valstybes išvežama net 60 proc. visų pagamintų šalies pieno produktų", – teigė A.Stančikas.

A.Stančikas esą neturi duomenų, ar kiti mažmeninės prekybos tinklai noriai priima lietuvių gamintojų produkciją, bet pripažįsta, kad konkurencija tarp mūsų pačių įmonių yra didelė.

"Vis dėlto vidaus rinka šiuo metu yra pati pelningiausia, todėl visos įmonės stengiasi kiek įmanoma daugiau savo produkcijos realizuoti per mūsų šalies prekybos tinklus, tą jie darys ir atsiradus naujam rinkos žaidėjui", – įsitikinęs A.Stančikas.

Lenkų produktai – antrarūšiai?

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius neslėpė, kad mūsų šalies rinka, kalbant apie mėsos produkciją, neperspektyvi, ji yra uždara, perkamoji galia neauga, gyventojų mažėja.

"Vidaus rinkoje mūsų gamybiniai pajėgumai yra labai dideli. Juk anksčiau išmaitindavome Maskvą ir Leningradą. Šiuo metu mūsų pajėgumai faktiškai neišnaudojami, todėl jei surandame kokias nors nišas, išvežame ir šviežią mėsą, ir jos gaminius. Tik tų nišų dar nėra tiek daug. ES šalys nėra patrauklios, nes jose nežino lietuviškų gaminių ir iš mūsų labiau mėgsta pirkti šviežią mėsą. Tad Prancūzijos ar Vokietijos rinkai užkariauti reikia ne vienų metų įdirbio", – tikino E.Mackevičius.

Labai didelių vilčių mėsos gamintojai į "Lidl" atėjimą nededa. Nors tikisi tiekti savo produkciją šiam prekybos tinklui. Esą "Lidl" dominuos lenkiški mėsos produktai, kurių kokybė labai skiriasi nuo lietuviškų.

E.Mackevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galioja mėsos standartas, dabar vadinamas reglamentu. Pagal šiuos reikalavimus visa įvežama mėsos produkcija turi būti paženklinta, kad vartotojas galėtų atskirti, ar tai yra aukščiausia rūšis, pirma ar antra rūšis.

"Tai svarbu, nes, pavyzdžiui, lenkai nepagamina aukščiausios rūšies mėsos produkcijos, tokios pasitaiko tik vienetiniai gaminiai. Jie daugiausia gamina pirmos ar antros rūšies mėsos gaminius, tai yra labiau vandeningą, labiau riebią produkciją. Panaši situacija ir kalbant apie kitus užsienio mėsos gaminius. Svarbiausia, kad tie importiniai produktai pirkėjui būtų lengviau identifikuojami ir jie žinotų, ką perka. Pamatysime, kai čia bus atėjusi "Lidl", bet didelių iliuzijų neturime", – dėstė E.Mackevičius.

"Šakėmis ant vandens"

Panašiu laukimu gyvena ir daržovių augintojai. Ūkininkas Martynas Laukaitis pripažino, kad tikisi, jog "Lidl" tinklas pirks jo užaugintas daržoves, tačiau aiškumo kol kas irgi dar nėra.

"Jau susisiekėme su "Lidl" tinklo atstovais, bet ar jie pirks, nežinau. Kol kas visi susitarimai – tik šakėmis ant vandens, tik kalbos. Tinklai užmesti, bet aiškumo nėra. Girdėjau, kad jie daugiausia prekiaus įvežtiniais gaminiais ir produktais", – sakė M.Laukaitis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė apgailestavo, kad augintojai labai dažnai yra nežinioje, nes su prekybos tinklais nėra sudaromos išankstinės sutartys.

"Situaciją gelbėdavo eksportas. Bet tai irgi priklauso nuo ūkio. Kai kurie augintojai, kai buvo atvira Rusijos rinka, ten išveždavo iki 70 proc. savo užaugintos produkcijos. Lietuvos rinka nėra imli. Mes kasdienių daržovių užauginame kur kas daugiau, nei mūsų vartotojai nuperka. Džiugina bent tai, kad mūsų vartotojai labiau mėgsta pirkti vietinę produkciją", – teigė Z.Cironkienė.

Pasak Z.Cironkienės, su naujuoju mažmeninės prekybos tinklu "Lidl" augintojų pokalbiai dėl produkcijos tiekimo vyko, bet kokie bus rezultatai, neaišku. Esą informacija ribojama prisidengus komercinių paslapčių šydu.