Dažniausiai pasitaikančios senų kultūros paveldo daugiabučių problemos yra byrantys balkonai, apsemti rūsiai, skilusios sienos, užsikemšančios nuotekų sistemos ir gaisro riziką kelianti elektros instaliacija. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovo Vlado Trakimavičiaus, visa tai ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir kelia tiesioginį pavojų žmonių saugumui.

„Avarijų šalinimas brangiai kainuoja, o pavieniai remontai problemų neišsprendžia. Kur kas efektyviau yra rinktis kompleksinę renovaciją, leidžiančią atnaujinti pastatą iš esmės“, – sakė V. Trakimavičius.

Šiai minčiai pritaria ir renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas. Jo teigimu, seni daugiabučiai anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti atnaujinti – kitaip gyventi juose taps ne tik nepatogu, bet ir nesaugu. Kuo ilgiau delsiama, tuo dažniau tenka rinkti lėšas smulkiems, bet brangiai kainuojantiems remontams.

Svarbu išsaugoti pastato autentiškumą

Renovuojant kultūros paveldo statusą turinčius daugiabučius svarbu ne tik pasiekti energinio efektyvumo tikslus, bet ir išsaugoti jų formą, medžiagiškumą, detales. Todėl kiekvieną sprendimą būtina suderinti su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

„Fasadų šiltinti negalima tų kultūros paveldo pastatų, kuriems nustatytas architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis, taip pat etnokultūrinių objektų, kurių sienų konstrukcijos yra iš rąstų ar tašytų rąstų rentinio, fachverkinių konstrukcijų, jei šios nepaslėptos apdaila. Apšiltinimas negalimas ir pastato vidinėje sienų pusėje, jei pastatui nustatytos dailės vertingosios savybės, – tai gali būti autentiškas interjeras, jo visuma, vidaus dekoras, sienų tinkas, apdailos elementai ar jų imitacijos. Tokiais atvejais sprendiniai turi būti pritaikyti konkrečiam objektui“, – pažymėjo KPD Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė.

Daugiabučių modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas pridūrė: kad šie reikalavimai būtų įgyvendinti kokybiškai, būtina atlikti polichrominius tyrimus ir vertingųjų elementų išsaugojimo analizę.

Vis dėlto nors procesas ir sudėtingesnis, kultūros paveldo daugiabučių renovacija vyksta, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose yra nemažai atnaujintų tokių pastatų, kurie džiugina ir vietinius gyventojus, ir svečius.

Lengvatinės kvietimo sąlygos

Po kelerių metų pertraukos kultūros paveldo daugiabučių gyventojai vėl gali kreiptis dėl valstybės paramos.

Šiuo metu galiojančiame daugiabučių namų modernizavimo įkainio kvietime numatyta, kad šiems daugiabučiams netaikomas reikalavimas pasiekti B arba A energinio naudingumo klasę ir ne mažesnius kaip 40 proc. šiluminės energijos sutaupymus; norint gauti valstybės paramą pakanka sutaupyti 25 proc. šilumos energijos. Be to, suteikiamas lengvatinis 20 metų kreditas su fiksuota 3 proc. metine palūkanų norma.

Paraiškas galima teikti iki 2025 m. spalio 1 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.