Investavimo tema šiandien ypač populiari. Jei kažkada viena pagrindinių temų buvo investicijos į nekilnojamąjį turtą, šiandien vis dažniau kalbame ir apie kriptovaliutas, akcijų fondus ir kitas galimybes. Tačiau teisininkai pastebi – nors investavimo būdų ir edukacijos apie investavimą netrūksta investicinio sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje vis dar labai didelis. Pavyzdžiui, dar 2022 m. iš gyventojų sukčiai išviliojo daugiau nei 20,5 mln. eurų. Pasirinkus patikimą investavimo būdą ir įmonę ar tam tikras platformas, kuriose investuojama savarankiškai, galima tai daryti atsargiau ar prisiimant didesnę finansinę riziką. Vis dėlto, svarbiausia, kad rizika nebūtų susijusi su nepatikimais šaltiniais ir investicinio sukčiavimo schemomis. Kas tai ir kokie dažni ženklai jas išduoda?

Investicinio sukčiavimo schemos – kas tai?

Investicinio sukčiavimo schemos yra apgaulingos strategijos, kuriomis siekiama išvilioti pinigus iš patiklių investuotojų. Dažniausiai tokios schemos žada didelį pelną per trumpą laiką, tačiau realybėje investuotojai patiria tik nuostolius. Būtent todėl, nepriklausomai nuo turimos investavimo patirties ar norimo išbandyti būdo, svarbu atpažinti įtartinus pasiūlymų požymius.

Įtariant tokias schemas, svarbu ne tik atsargiai elgtis su savo kapitalu, bet ir kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios padės išvengti nuostolių ne tik patiems, bet ir kitiems, pakliuvusiems į panašias situacijas.

Ženklai, kurie turėtų priversti sunerimti ir pasidomėti pasiūlymais detaliau

Finansų teisės advokatai sako, kad reikia būti itin budriems, ypač neturintiems daug patirties. Investicinio sukčiavimo schemų gali būti labai įvairių – nuo akivaizdžiai matomų iki gerai apgalvotų. Vis dėlto dažnai jas išduoda tam tikri ženklai. Kokie jie? Teisininkai dalijasi, kad dažnai įtarimą sukelia siūlomos itin geros investavimo sąlygos, kurios dažniausiai būna skirtos išimtinai „tik jums“. Tai jau yra rimtas signalas, tačiau lygiai taip pat sunerimti reikėtų, kai:

1) Žadama labai patraukli ir, logiškai įsivertinus, galbūt net nerealistinė grąža (dažnai tokia, „kurios niekas kitas negali jums pasiūlyti“).

2) Sprendimą investuoti raginama priimti kuo skubiau, kad neliktų per daug laiko gerai pasidomėti šaltiniais, sąlygomis ir pan.

3) Aukščiau išvardyti pasiūlymai ateina iš užsienio šalių telefono numeriais skambinančių asmenų.

4) Gaunami neadekvatūs patarimai ir pamokymai „investicinį sprendimą“ priimti kuo skubiau ir apie jį nesakyti nei artimiesiems, nei draugams.

5) Dalijami patarimai, kaip kalbėti su banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju, jeigu atliekant pavedimą šis pasiteirautų apie pavedimo pobūdį, aplinkybes ir pan.

6) Itin aktyviai naudojama reklama naudojantis kitų žmonių sėkmės istorijomis ar naudojantis žinomais prekių ženklais bei institucijų pavadinimais.

7) Juntamas įkyrus spaudimas padidinti ketinamas investuoti sumas.

Tai – tik keli dažnesni investicinio sukčiavimo schemų požymiai, bet jų tikrai gali būti ir daugiau. Ypač turint omenyje, kad ir pačių investavimo būdų vis daugiau.

Neįprastai geros investavimo sąlygos, neadekvati investavimo grąža ar įtartini „finansinių patarėjų“ pasiūlymai ir raginimai dažnam padeda atskirti sukčiavimo atvejus. Vis dėlto, net jei nematote aukščiau išvardintų ženklų ir nepastebėjote nieko įtartino, svarbu viską išanalizuoti iki menkiausių smulkmenų. Idealu kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą pasitarti su patikimais specialistais bei imtis kitų tinkamų ir prieinamų saugumo priemonių.