Kauno ir Klaipėdos apygardos teismai įpareigojo Rizzani de Eccher“ atlyginti skolas dviem Lietuvos įmonėms: 0,36 mln. eurų su 6 proc. metų palūkanomis – automobilinių kranų nuomos bendrovei „Sarens“ bei 0,45 mln. eurų su 10,15 proc. palūkanų – Vokietijos kapitalo betono gaminių tiekėjai „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“.
Dar 0,3 mln. eurų skolą šiemet sausį prisiteisė valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros bendrovė „Tetas“, tačiau jai nepavyko pasiekti „Rizzani“ įmonės Lietuvoje turto ir lėšų arešto.
Italijos įmonei, be kita ko, nepavyko išvengti skolų grąžinimo argumentuojant Italijoje vykstančiu pagrindinės bendrovės restruktūrizavimu.
360,8 tūkst. eurų Italijos rangovės skola „Sarens“ susidarė neatsiskaičius už mobilių kėlimo mašinų-kranų paslaugas. Kauno apygardos teismas gegužės 7 dieną konstatavo, jog „Rizzani“ nesugebėjo pagrįsti, kodėl neprivalo sumokėti skolos.
„Ieškovės („Sarens“ – BNS) nurodytų faktinių skolos atsiradimo aplinkybių atsakovė („Rizzani“ – BNS) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, savo argumentus grindė prielaidomis ir prieštaraujančiais jiems faktiniams bylos duomenimis“, – nutarė teismas.
„Rizzani“ tikino, jog dalis „Sarens“ sąskaitų-faktūrų nebuvo išrašytos atliktų darbų pagrindu, be to, pastaroji neva niekaip nepagrindė, kad iš jos buvo užsakyta būtent tiek paslaugų, kiek nurodyta darbų aktuose.
„Sarens“ savo ruožtu nurodė, kad ginčų dėl sąskaitų niekada nebuvo, kol teismas dar kiek anksčiau preliminariu sprendimu nepriteisė skolos.
Pasak įmonės, „Rizzani“ buvo gavusi atlygį iš tilto užsakovės – geležinkelių infrastruktūros įmonės „LTG Infra“, tačiau, užuot atsiskaičiusi su subrangove, prisidengdama finansiniais sunkumais lėšas panaudojo savo reikmėms, o skolų nepripažįsta nesąžiningai grįsdama pagrindinės įmonės restruktūrizavimu.
„Rizzani“ tikino, kad net teismams įpareigojus skolą sumokėti ji to padaryti negalėtų dėl Italijoje iškeltos restruktūrizavimo bylos.
Teismas šį argumentą atmetė – nepaisant to ginčai dėl skolų Lietuvoje gali būti vykdomi: „Juolab kad atsakovei („Rizzani“ filialui – BNS) Lietuvoje nėra pradėtos jokios nemokumo procedūros.“
Tuo metu Klaipėdos apygardos teismas gegužės 19 dieną priteisė 450 tūkst. eurų „Rizzani“ skolą įmonei „Heidelberg Materials“ už patiektas statybines medžiagas.
„Rizzani“ ginčydama sprendimą aiškino, kad „Heidelberg“ nepateikė visų tiekimo dokumentų, todėl neįrodė, kiek prekių ir už kokią kainą pristatė, taip pat nepagrįstai skaičiavo delspinigius.
Italijos įmonė ir šioje byloje savo nemokumą grindė pagrindinės įmonės restruktūrizavimu. Teismas aiškino, kad „Rizzani“ argumentai nėra pagrįsti, o „Heidelberg“ pateikė pakankamai įrodymų apie patiektas prekes, be to, „Rizzani“ iki bylos niekada nereiškė pretenzijų dėl prekių kiekio ar kokybės.
„Duomenų apie ieškovės („Heidelberg“ – BNS) sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nenustatyta, vadinasi, ieškovė savo įsipareigojimus (...) įvykdė tinkamai, jų rezultatas buvo perduotas atsakovei („Rizzani“ – BNS). Atsakovė sutartimi prisiimtą prievolę įvykdė netinkamai, už parduotą produkciją liko ieškovei skolinga“, – konstatavo teismas.
Atmetė kreditorės prašymą areštuoti turtą
„Tetas“, kuriam sausį Marijampolės apylinkės teismas iš „Rizzani“ priteisė 298 tūkst. eurų skolą su 5 proc. metų palūkanomis, šiam sprendimui dar neįsiteisėjus prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti įmonės padalinio Lietuvoje turtą, lėšas ir turtines teises, tačiau teismas atsisakė, nes, anot jo, „Tetas“ neįrodė nesąžiningų „Rizzani“ veiksmų.
„Tetas“ aiškino, kad pagrindinei bendrovei Italijoje pradėjus reorganizavimą bei vėluojant sumokėti subrangovams, jos finansinė padėtis yra nestabili, ji gali nesugebėti atsiskaityti, be to, įmonė nebendradarbiauja dėl skolos mokėjimo.
Pasak „Teto“, „Rizzani“ sunkumai yra tęstiniai, ji vėluoja atsiskaityti dar nuo praėjusių metų gegužės..
Kauno apygardos teismas gegužės 12 dieną taip pat priėmė „Tetui“ nepalankų sprendimą dėl laikino „Rizzani“ laikino turto arešto.
„Pareiškėjas turi pateikti bent tikėtinus duomenis apie realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų kreditorė nepateikė“, – konstatavo teismas.
Svarstoma nutraukti sutartį
Kaip rašė BNS, „LTG Infros“ vadovas Vytis Žalimas praėjusią savaitę sakė, kad rimtai svarstoma nutraukti sutartį su „Rizzani“, nes „situacija labai komplikuota“.
„Šiai dienai dar sprendimo nėra. Apie bet kokį iš karto informuosime“, – BNS sakė LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
Vasarį V. Žalimas BNS sakė, kad jei „Rizzani“ nesugebės tęsti Lietuvai svarbaus objekto, teks ieškoti naujo rangovo. Tuo metu jis tikino, kad nutraukti sutartį ir pradėti naujo rangovo paieškas projektui būtų žalingiau nei sulaukti „Rizzani“ veiksmų plano.
Kad restruktūrizuojama „Rizzani de Eccher“ delsia atsiskaityti su subrangovais, sausio pabaigoje paskelbė portalas „Verslo žinios“, remdamasis skolos registrais ir kelių subrangovų patvirtinimu. Vienas jų teigė, jog tiekėjai stabdo medžiagų, degalų pristatymą, stoja darbai, projektas vėluoja.
BNS rašė, kad „LTG Infra“ 2022 metų balandį pasirašė beveik 77,4 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Rizzani de Eccher“, kuri įsipareigojo pastatyti ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas praėjusią savaitę BNS teigė, kad jau atlikta apie 60 proc. tilto statybos darbų. Nutraukus sutartį su italais bus skelbiamas naujas konkursas baigti likusius 40 proc.
Naujausi komentarai