KAS LAUKIA BŪSTO PASKOLAS ŠVEICARIJOS FRANKAIS ĖMUSIŲ "NORDEA" KLIENTŲ?
Būsto paskolas Šveicarijos frankais prieš krizę ėmusių šalies gyventojų ginčai su "Nordea" banku parodė, kad Lietuvoje dar reikia griežtinti kreditų išdavimą, didinti besiskolinančių šalies gyventojų apsaugą bei jų finansinį išprusimą, pripažįsta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai.
Dauguma jų sutinka, kad valstybinės institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip padėti už pigias paskolas norėjusiems įsigyti būstus žmonėms atsiskaityti su "Nordea" banku, tačiau dalis parlamentarų užsimena, kad komitetui nederėtų kištis į privačius banko ir jo klientų santykius.
S.Jakeliūnas: Lietuvos bankas situaciją galėtų įvertinti iš naujo
Komiteto vadovas "valstietis" Stasys Jakeliūnas sako, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba "nepilnai atliko savo darbą" tiriant paskolas Šveicarijos frankais ėmusių "Nordea" banko klientų istoriją.
"Tos institucijos (Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba - BNS) nepilnai atliko savo darbą. "Nordea" bankas, mano asmenine nuomone, pateikė tendencingą ir klaidinančią informaciją. Remiantis tuo, reikalingas kompromisinis sprendimas", - BNS teigė komiteto vadovas.
Anot S.Jakeliūno, dėl "Nordea" situacijos" reikėtų sekti Kroatijos, Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu, kur valdžia taip pat prisideda prie problemos sprendimo, nes šiose šalyse ji didesnė, kadangi Šveicarijos frankais būsto paskolas buvo paėmę daugiau žmonių.
"Galime pasiūlyti bankui ("Nordea" - BNS) apsvarstyti kompromisinį sprendimą, kad ir bankas nepatirtų didelių nuostolių, ir klientai nekentėtų. Lietuvos banką galime įpareigoti valdyboje dar kartą apsvarstyti šį atvejį, įvertintų mūsų rekomendaciją", - tvirtino S.Jakeliūnas.
Lietuvos bankas dėl "Nordea" ir jo klientų, ėmusių būsto paskolas Šveicarijos frankais, yra pasisakęs, kad klientai "dėl savo išsilavinimo bei darbinės patirties" galėjo ir turėjo suprasti sudaromo su banku sandorio esmę. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba irgi yra konstatavusi, kad "Nordea" pateikė pakankamai informacijos ir klientai turėjo galimybę įvertinti rizikas.
S.Jakeliūnas sutinka, kad toks valstybinių institucijų verdiktas nėra palankus "Nordea" klientams.
"Mano subjektyviu vertinimu, teisme banko klientams galimybių yra labai mažai, nes visos institucijos, pradedant nuo paties komercinio banko iki priežiūros - Lietuvos banko ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, iš esmės yra banko pusėje", - BNS teigė komiteto vadovas.
Tačiau S.Jakeliūnui vis tiek kyla klausimas, ar skolindamas Šveicarijos frankais bankas suteikė visą informaciją apie įmanomas rizikas.
"Apie tos valiutos kurso svyravimus, ar pateikiant tą informaciją, ji nebuvo tendencingai ar klaidinančiai pristatoma. Iš tos informacijos, kuri ir dabar yra banko svetainėje, matosi, kad bankas galimai savo klientus klaidino ir jie paėmė paskolas galimai nepilnai suprasdami, kas gali atsitikti su jų paskolų dydžiu", - svarstė S.Jakeliūnas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos banko vadovybė, iš naujo apsvarsčiusi situaciją, savo nuomonę galėtų ir pakeisti.
"Jis (Lietuvos bankas - BNS) gali pareikšti kitą nuomonę. Jeigu jis pritars mūsų pasiūlymui, kaip subalansuotam ir racionaliam, tai gali tapti ir argumentu komerciniam bankui kitaip elgtis, arba bent jau žmonėms ginčijant teisme - jie galėtų naudotis mūsų ir Lietuvos banko poziciją, motyvuojant, kad yra ir kita nuomonė", - teigė komiteto vadovas.
M.Majauskas: "Nordea" pamoka jau išmokta
Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad pagrindinė "Nordea" užduota "šveicariška pamoka" jau išmokta - nuo liepos paskolas Lietuvoje bus galima išduoti tik ta valiuta, kokia kredito ėmėjas gaus pajamas. Pasak jo, dabar pats laikas sutelkti maksimalų dėmesį į gyventojų finansinio raštingumo didinimą.
"Turime stiprinti vartotojų pozicijas apsaugant nuo galimų rizikų jas perkeliant finansinėms institucijoms, nes jos turi daugiau patirties ir instrumentų. Vartotojus turime lygiagrečiai šviesti ir didinti jų finansinį raštingumą, kad priimdami sprendimus adekvačiai įvertinti rizikas. Turime spausti bankus, kad jie užtikrintų, jog kiekvieną kartą bendraujant su klientu, jiems prisiimant įsipareigojimus, jie būtų šviečiami", - BNS teigė M.Majauskas.
Jis mano, kad didžiąją finansinio raštingumo kėlimo naštos dalį turėtų prisiimti bankai bei siūlo apriboti galimybes teikti klientams rizikingus finansinius produktus.
"Jeigu teikia tas paslaugas, turi užtikrinti, kad jas pasirenkantys žmonės supranta, ką daro", - BNS teigė parlamentaras.
Tačiau M.Majauskas abejoja, ar Seimui derėtų kištis į konkrečius banko ir jo klientų tarpusavio santykius.
A.Butkevičius: "Nordea" klientų naudai galėtų atsisakyti dalies pelno
Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teigimu, valstybinės institucijos neturėtų nusisukti nuo "Nordea" klientų rūpesčių.
"Gali (komitetas - BNS) kreipti į banką, kad bankas paieškotų galimybių padėti tiems žmonėms", - BNS teigė A.Butkevičius.
Parlamentaras siūlo šioje istorijoje bankui "prisiimti dalį" kaltės ir paaukoti šiek tiek savo pelno.
"Žmogiškumo prasme vis dėlto bankas turėtų prisiimti tam tikrą dalį būsimų padidėjusių šeimos biudžeto išlaidų dėl paskolos grąžinimo. Pats turėtų surasti sprendimą ir savo pelno sąskaita tuos įsipareigojimus padengti", - teigė jis.
A.Butkevičius taip pat priekaištauja Lietuvos bankui, kad jis laiku neinformavo apie galimus Šveicarijos franko kurso pokyčius.
A.Maldeikienė: "Nordea" klientams reikėtų padėti
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė taip pat siūlo pasirūpinti į pigesnių būstų paskolų siekusiais banko klientais.
"Būčiau linkusi arčiau tos pusės, kad palaikyti tokį sprendimą, kad būtų atsižvelgiama į tuos žmones, kurie tas paskolas pasiėmė, o dabar jas sudėtinga mokėti, nes viskas išbrango. Mūsų šalis taip daug žmonių netenka, kad turėtų bandyti visais būdais apsaugoti tuos, kurie čia gyvena. Kai Lietuvos bankas ar Konkurencijos taryba užima tokią poziciją ir teigia, kad jums kažkas kažkada sakė, o jūs visvien kvailai elgiatės, man neatrodo, kad tai dora", - BNS teigė parlamentarė.
Ji neatmetė galimybės, kad "Nordea" klientams galėtų būtų padedama grąžinti paskolas numatant tikslinę dotaciją biudžete arba tam skiriant dalį Lietuvos banko pelno.
"Šitoje šalyje nepaprastai lengvai kompensuojamos pensijos, teisėjų neprarasti darbo užmokesčiai, išmetami pinigai mistinėms šventėms, fejerverkams, o čia eina kalba apie žmones, kurie turi būstus. Ką mes pasieksime, jeigu jie liks prie suskilusios geldos?" - pridūrė A.Maldeikienė.
Seimo narės manymu, kompensacijoms nereikėtų "kosminių sumų".
"Prisiminkime, beje, kaip atsidaro pinigų padengti akcinio inovacinio banko po jo bankrutavimo išmokėjimus indėlininkams, nes tada Indėlių draudimo įstatymo dar nebuvo. Čia nebūtų pirmas toks atvejis", - BNS teigė A.Maldeikienė.
"Nordea" klientų pozicija
"Nordea" klientai bando išsireikalauti, kad bankas leistų jiems be papildomų išlaidų nusikratyti paskolų mokėjimo frankais naštos.
Į Lietuvos banką kreipęsi kai kurie iš "Nordea" paskolas ėmę Šveicarijos frankais centrinį šalies banką tikino, kad "Nordea", pristatydamas paskolą šia valiuta kaip saugesnę alternatyvą, palyginti su būsto paskolomis, paimtomis litais arba eurais, klientus suklaidino, nes neišaiškino kurso pasikeitimo rizikos ir informaciją apie jo svyravimą pateikė tokiu būdu ir už tokį laikotarpį, kad sukeltų įspūdį, jog frankas yra labai stabilus ir svyruoja minimaliai.
"Nordea" klientai mano, kad bankas galėjo ir privalėjo išanalizuoti pasaulinę praktiką, kokia gali kilti rizika, susijusi su paskolomis užsienio valiutomis ir būtent savo klientams siūlomais frankais.
Lietuvos bankas buvo prašomas įvertinti, ar "Nordea" veiksmuose nėra vartotojų klaidinimo požymių, ir įpareigoti "Nordea" perskaičiuoti paskolas eurais mokėjimo dienos kursu pagal pradinį franko ir euro kursą nuo paskolos frankais suteikimo dienos, įskaitant sumokėtas įmokas paskolai ir palūkanoms padengti.
Paskolas frankais teikė tik "Nordea" ir tik tris mėnesius
"Nordea" buvo vienintelis iš šalies komercinių bankų 2008 metų kovą pasiūlęs paskolas Šveicarijos frankais, tačiau jau tų pačių metų birželį jų buvo atsisakyta. Tada kreditų frankais palūkanos buvo kone perpus mažesnės nei euro.
Šveicarijos frankas nuo 2008-ųjų iki 2011 metų pabrango beveik 60 proc. lito ir euro atžvilgiu. Prieš ketverius metus skelbta, kad maždaug 360 gyventojų šia valiuta yra paėmę paskolas. 2015 metų pradžioje tokių klientų buvo likę 302.
Šveicarijos franko vertė euro atžvilgiu pastebimai išaugo po to, kai šalies centrinis bankas 2015 metų sausio 15 dieną atsisakė 2011 metais nustatytos viršutinės franko kurso euro atžvilgiu ribos, kuri sudarė 1,2 franko už eurą.
"Nordea" buvo išdavęs 68,115 mln. eurų paskolų frankais.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
3 komentarai -
BNS inf.3 komentarai
SERGEY YAKUBOVA