Mokymuose dalyvavo Kauno lopšelių-darželių „Ežiukas“ ir „Liepaitė“ pedagogai bei specialistai, dirbantys su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais. Renginio metu dalyviai gilino žinias apie fizinio raštingumo sampratą, jo svarbą ankstyvajame ugdyme bei praktiškai susipažino su metodais, padedančiais skatinti vaikų norą judėti, tyrinėti aplinką ir aktyviai dalyvauti kasdienėje veikloje. Pedagogai buvo kviečiami pažvelgti į judėjimą plačiau – kaip į priemonę, padedančią vaikui pažinti save, stiprinti emocinį saugumą, ugdyti bendravimo įgūdžius, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Mokymus vedusios lektorės, Audronė Vizbarienė ir Ugnė Avižienytė, akcentavo, kad fizinio raštingumo ugdymas turi tapti ne atskira veikla, o natūralia kasdienio vaikų ugdymo dalimi, padedančia stiprinti vaikų emocinę gerovę, savarankiškumą ir motyvaciją judėti. Šie mokymai tai dalis visoje Lietuvoje įgyvendinamos LTOK iniciatyvos, kuria siekiama kurti fiziškai aktyvesnę, sveikesnę ir emociškai stipresnę visuomenę nuo pat ankstyvojo amžiaus.
Kaip sako Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis, fizinis raštingumas prasideda ne nuo rezultatų ar sportinių pasiekimų, o nuo vaiko santykio su judėjimu. Labai svarbu, kad vaikai nuo mažens patirtų, jog judėjimas gali būti džiaugsmingas, saugus ir natūralus kasdienybės elementas. „Būtent todėl šiandien itin svarbus tampa pedagogų vaidmuo – jie gali padėti vaikui ne tik lavinti fizinius gebėjimus, bet ir ugdyti pasitikėjimą savimi, smalsumą, bendradarbiavimo įgūdžius bei pozityvų požiūrį į aktyvų gyvenimo būdą, – komentuoja K. Šileikis. – Džiaugiamės matydami vis aktyviau į fizinio raštingumo iniciatyvas įsitraukiančias ugdymo įstaigas ir pedagogų bendruomenes. Tikime, kad ilgainiui tai prisidės prie fiziškai aktyvesnės, emociškai stipresnės ir sveikesnės visuomenės kūrimo.“
Kauno lopšelio-darželio „Ežiukas“ direktorė Irma Žilinskienė pabrėžė, kad fizinio raštingumo ugdymas šiandien tampa neatsiejama kokybiško ankstyvojo ugdymo dalimi. Pasak jos, labai svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų judėjimo džiaugsmą, o pedagogai gebėtų kurti aplinką, kurioje fizinis aktyvumas būtų natūrali ir džiugi kasdienybės dalis. „Vaikui svarbu ne tik išmokti tam tikrų judesių ar fizinių gebėjimų. Ne mažiau reikšminga ugdyti pasitikėjimą savimi, drąsą veikti, bendradarbiauti ir patirti geras emocijas judant. Todėl fizinio raštingumo idėja mums yra itin artima ir prasminga. Labai svarbu, kad į šį procesą aktyviai įsitrauktų ir šeimos. Tik bendradarbiaujant pedagogams ir tėvams galime sukurti vaikui aplinką, kurioje judėjimas, aktyvus laisvalaikis ir sveiki įpročiai taptų natūralia kasdienio gyvenimo dalimi“, – teigė Irma Žilinskienė.
Kauno lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktorė Rima Kalinauskienė akcentavo, kad šie mokymai pedagogams suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įrankių, kuriuos galima taikyti kasdienėje ugdymo veikloje. „Šiandien vaikai auga pasaulyje, kuriame mažėja natūralaus judėjimo, todėl ugdymo įstaigų vaidmuo tampa itin svarbus. Fizinis raštingumas padeda vaikui atrasti judėjimo džiaugsmą be spaudimo siekti rezultatų, stiprina emocinę gerovę ir formuoja sveikos gyvensenos pagrindus visam gyvenimui. Labai svarbu, kad fizinio aktyvumo kultūra būtų puoselėjama ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir šeimose, nes tėvų pavyzdys ir palaikymas vaikams turi didžiulę reikšmę“, – sakė Rima Kalinauskienė.
Fizinis raštingumas tai daugiau nei fizinis aktyvumas. LTOK vystomas fizinio raštingumo modelis remiasi šiuolaikine ugdymo samprata, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas ne sportiniams rezultatams, o vaiko santykiui su judėjimu ir aktyviu gyvenimo būdu. Fizinis raštingumas apibrėžiamas kaip žmogaus motyvacija, pasitikėjimas savimi, fizinė kompetencija, žinios ir supratimas, leidžiantis išlikti fiziškai aktyviam visą gyvenimą. Ši samprata pabrėžia, kad kiekvienas vaikas turi galimybę atrasti judėjimo džiaugsmą, nepriklausomai nuo savo gebėjimų ar fizinio pasirengimo.
Ankstyvasis amžius tai vienas svarbiausių etapų. Specialistai pabrėžia, kad būtent ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje formuojasi pagrindiniai vaiko judėjimo įgūdžiai, emocinis santykis su fiziniu aktyvumu bei gyvenimo būdo įpročiai. Todėl labai svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų pozityvias judėjimo emocijas, jaustųsi saugūs ir drąsiai įsitrauktų į įvairias aktyvias veiklas.
Ne mažiau svarbus šiame procese ir šeimos vaidmuo. Specialistai akcentuoja, kad fizinio raštingumo ugdymas tampa kur kas veiksmingesnis, kai aktyvaus gyvenimo įpročiai puoselėjami ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose. Bendros aktyvios veiklos, pasivaikščiojimai, žaidimai lauke ar sportinės veiklos kartu su tėvais stiprina vaikų motyvaciją judėti bei formuoja teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą.
LTOK fizinio raštingumo modelis orientuotas į visapusišką vaiko ugdymą. Didelis dėmesys skiriamas: motyvacijos judėti stiprinimui; pasitikėjimo savimi ugdymui; pagrindinių judėjimo gebėjimų lavinimui; pozityvios emocinės aplinkos kūrimui; aktyvaus gyvenimo įpročių formavimui. Pedagogams pristatyti praktiniai metodai, paremti žaidybine veikla, patirtiniu ugdymu ir vaikų įtraukimu į aktyvų pažinimo procesą. Mokymų metu akcentuota, kad fizinis aktyvumas turi tapti natūralia ir džiaugsmą teikiančia kasdienio ugdymo dalimi.
Šis FR modelis grįstas tarptautine patirtimi. LTOK fizinio raštingumo iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos organizacija „Youth Sport Trust International“ (YST), turinčia ilgametę patirtį fizinio aktyvumo ir ugdymo per judėjimą srityse. Projektą remia Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Lietuvai pritaikytas fizinio raštingumo modelis kuriamas atsižvelgiant į šalies švietimo bendruomenės poreikius bei tarptautinę gerąją praktiką. Mokymus veda sertifikuoti specialistai, baigę specialius LTOK kursus.
Kauno lopšelyje-darželyje „Ežiukas“ vykę mokymai tapo dar vienu žingsniu stiprinant fizinio raštingumo kultūrą Lietuvos ugdymo įstaigose. Tikimasi, kad įgytos žinios ir praktiniai įrankiai pedagogams padės kurti aktyvią, vaikų poreikius atliepiančią ugdymo aplinką, kurioje judėjimas taps ne pareiga, o natūralia ir džiugia kasdienybės dalimi.
LTOK pabrėžia, kad fizinio raštingumo ugdymas yra ilgalaikė investicija į vaikų sveikatą, emocinę gerovę ir gyvenimo kokybę. Ugdant vaikų norą judėti nuo ankstyvo amžiaus, formuojami įpročiai, kurie gali išlikti visą gyvenimą ir prisidėti prie sveikesnės bei aktyvesnės visuomenės kūrimo.
Naujausi komentarai