KEPYKLĄ IŠ PANDEMIJOS GNIAUŽTŲ IŠTRAUKĖ SVARBI SUTARTIS

Prieš metus Lietuvoje paskelbus pirmuosius karantino ribojimus, daugybė verslų susidūrė su nežinomybe: kiek tai truks, ko laukti ateityje, ar apskritai pavyks tęsti veiklą? Kauno rajone, Jonučių kaime įsikūrusi „Garliavos duonos“ kepykla dėl pandemijos taip pat neteko didelės dalies svarbių užsakymų, visgi įmonė ir šiuo sudėtingu metu sugebėjo augti, o didžiausią impulsą tam suteikė sutartis su „Maxima“ dėl sausainių tiekimo.

Pavasario pradžioje vykusiuose Kauno rajono savivaldybės apdovanojimuose nominaciją „Už sėkmingą verslo pažangą“ pelniusios kepyklos „Garliavos duona“ direktorius Andrius Raila patikina, kad praėję metai buvo permainingi ir kupini iššūkių, bet sėkmingi. Įmonės pajamos išaugo apie 10–15 proc. Šį rezultatą lėmė ne tik investicijos ir viso kolektyvo įdėtos pastangos, bet ir viena svarbi aplinkybė: prieš metus, kovo mėnesį, dar prieš įsisiūbuojant COVID-19 pandemijai, garliaviškiai išplėtė bendradarbiavimą su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ ir pradėjo tiekti sausainius.

„Tai buvo išties neįprastas laikas. Aplinkui jau tvyrojo nežinia, kas bus toliau, o mes kaip tik kovo mėnesį sukirtome rankomis su „Maxima“ dėl sausainių tiekimo ir mums viskas pasikeitė kardinaliai. Pradėjome nuo 4 rūšių sausainių, šiandien tiekiame jau 12 rūšių, atitinkamai augo ir tiekiamos produkcijos kiekis – per pusmetį jis padidėjo apie tris kartus. Bendradarbiavimas su „Maxima“ ne tik išgelbėjo verslą, bet ir padėjo mums sustiprėti“, – sako kepyklos „Garliavos duona“ vadovas A. Raila.

Bendradarbiavimas su „Maxima“ ne tik išgelbėjo verslą, bet ir padėjo mums sustiprėti.

Stiprūs partneriai padeda augti ir tobulėti

Į trečią veiklos dešimtmetį įžengusi „Garliavos duona“ šiandien gali pasiūlyti daugiau nei 70 duonos ir konditerijos gaminių, o per metus iškepa apie 3,5 milijono įvairių konditerijos gaminių: nuo duonos, pyragų iki sausainių. Kepykla garsėja tuo, kad naudoja natūralius produktus ir tradicinę gamybos technologiją.

Ilgą laiką garliaviškių produkcijos buvo galima rasti tik turguose, autoparduotuvėse ir kitose nišinėse prekybos vietose. Požiūrį į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus įmonė pakeitė prieš trejus metus. Tam įtakos turėjo ir tai, kad kepykla 2013-aisiais persikėlė į naujas, erdvesnes patalpas, taigi išaugo ir jos pajėgumai.

„Visada turėjome ambiciją tapti žinomesni, labiau matomi. Juk dirbdamas su didžiaisiais prekybos tinklais ir pats augi. Todėl kreipėmės į „Maximą“ ir pasiūlėme dvi savo duonos rūšis, netrukus jų skaičius išaugo iki šešių. Mūsų išskirtinumas buvo ir yra tai, kad kepame tikrą lietuvišką duoną, kuriai tešlą natūraliai rauginame, naudodami tik aukštos rūšies, sveikus komponentus“, – kalba „Garliavos duonos“ vadovas A. Raila.

Tiekti ne tik duoną, bet ir sausainius kepyklai pernai pasiūlė paties prekybos tinklo „Maxima“ vadybininkai, įvertinę tiekiamos produkcijos kokybę. Šiandien garliaviškiai didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui tiekia net 12 rūšių sausainius, kurių galima įsigyti prekybos tinklo parduotuvėse visoje šalyje.

Sausainiai – nauja varančioji jėga

A. Raila teigia, kad tiek kepama duona, tiek sausainiai yra rankų darbo, taigi išaugus jų užsakymams Jonučių kaime veikianti kepykla galėjo sukurti daugiau darbo vietų, taip pat perkvalifikavo dalį darbuotojų.

„Dėl pandemijos užsidarius viešbučiams, restoranams, sanatorijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms iki tol reguliariai tiekėme produkciją, duonos paklausa smuko. Vasarą buvo šioks toks atsigavimas, bet tik trumpalaikis. Taigi sausainiai tapo mūsų nauja varančiąja jėga, leidusia ne tik neatleidinėti darbuotojų, bet ir priimti naujų“, – teigia A. Raila.

Šiuo metu „Garliavos duona“ turi 88 darbuotojus. Skaičiuojama, kad vien išaugę sausainių užsakymai leido sukurti apie 15 proc. darbo vietų.

Žvalgosi ir į užsienį

Iki šiol „Garliavos duona“ naujų galimybių daugiausiai dairėsi Lietuvoje, tačiau pamažu dairomasi ir į eksporto rinkas. Žengiant į jas, įmonė išnaudos visą patirtį ir pamokas, išmoktas bendradarbiaujant su didžiaisiais Lietuvoje veikiančiais prekybos tinklais.

„Puikiai žinome, kad su pigia produkcija užsienyje nepakonkuruosi. Taip pat svarbu ne tik kokybė, bet ir išskirtinumas – ką naujo, kitokio gali pasiūlyti, nustebinti. Savosios nišos dar ieškome“, – užsimena A. Raila.

Veikti kaimyninių šalių rinkose leistų šaldyti produktai, kadangi jų galiojimo terminas ilgesnis. Atsižvelgiant į augančią jų paklausą, „Garliavos duona“ ketina plėsti ir šį segmentą.