"KLAIPĖDOS NAFTA" – APIE VEIKLOS REZULTATUS, STRATEGIJĄ IR PERSPEKTYVAS

Šie metai bendrovei "Klaipėdos nafta" buvo itin sėkmingi – gerai nuteikia ne tik krovos rezultatai, kurie pastaruosius keletą mėnesių smarkiai išaugo, bet ir kiti įgyvendinti planai. Vienas jų – veiklą pradėjusi antžeminė suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stotis. Naujų vėjų į įmonės gyvenimą įnešė ir bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius, kuris, kaip pats sakė, maloniai nustebo tuo, kokią organizaciją rado.

Daugiau galimybių Lietuvai

– Įmonėje pradėjote dirbti šių metų balandį. Kokios nuotaikos vyravo tada ir, kokios jos yra dabar?

– Metų pradžia buvo išties labai sudėtinga, susidūrėme su mažu produktų kiekiu, nes nesulaukėme krovinių iš Baltarusijos. Todėl tik atėjus, vienas pagrindinių man tekusių iššūkių buvo atstatyti krovą. Galiu pasidžiaugti, kad įmonės siekis perkrauti panašų kiekį kaip ir 2016 metais taps realybe ir turėsime ne blogesnius rezultatus nei pernai. Nes ne paslaptis, kad naftos produktų krova sudaro didžiąją dalį "Klaipėdos naftos" pelno. Taip pat pavyko realizuoti svarbų strateginį projektą, šių metų spalį buvo atidaryta mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis. Sėkmingą startą tęsia ir praėjusį savaitgalį atplaukęs dar vienas SGD transportavimo laivas su 4 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų dujų. Pastarosios bus skiriamos visiems rinkos žaidėjams Baltijos šalyse. Žengdama šį žingsnį Lietuva užsiėmė labai stiprias pozicijas regione – nemaža dalis krovinių iškeliaus būtent į Estiją ir Lenkiją. Šiais metais dujos iš laivo-saugyklos "Independence" jau pasiekė septynias šalis. Tuo metu į mūsų laivą dujos atplaukė net iš keturių kontinentų – Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos. Tai dar kartą įrodo, kad esame globalios dujų rinkos dalyviai ir kainų mums negali reguliuoti nė vienas tiekėjas. Lietuva turi visas galimybes pirkti ten, kur yra pigiau. Vadovo pozicijoje esu dar ne tiek ilgai, bet džiaugiuosi tuo, kokią organizaciją radau, o svarbiausia – čia dirbančių žmonių potencialu ir vertybėmis.

– Kalbat apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, ar įžvelgiate tik privalumus?

– Palyginti su kitais Europos šalyse veikiančiais terminalais, mes galime didžiuotis vienu didžiausių SGD terminalo panaudojimo rodiklių. Vadinasi, terminalas Lietuvai ir netgi visam Baltijos regionui sukuria labai praktinę komercinę veiklą. Tokiu pajėgumu veikiantys terminalai visame pasaulyje būtų labai pelningi net ir negaudami jokios valstybės paramos. Tiesa, girdime ir kitokią nuomonę apie tai, kad terminalas galbūt per didelis ar per brangus Lietuvai. Bet mano paminėti faktai įrodo, kad jis yra tinkamas mūsų šaliai ir viso regiono poreikiams.

Ne griauna, o kuria

– Apibendrinkite, kokie buvo šie metai įmonei ir, kokių naujovių į jos veiklą pats spėjote įnešti?

– Jei keliais žodžiais reikėtų apibendrinti 2017 metus, sakyčiau – labai sėkmingi. Tik atėjęs drastiškų pokyčių imtis neskubėjau jau vien todėl, kad organizacija pasirodė ir taip esanti sėkminga. Kam griauti tai, kas jau ir taip gerai veikia. Kita vertus, dabar prieš priimdami sprendimus juos dar labiau išanalizuojame ir keliskart pasveriame riziką. Nauja valdyba, kurios nariai, kaip ir aš, turi daug finansinės patirties, nemažai dėmesio skiria veiklos efektyvumo didinimui, kapitalo grąžai, reikalaujama, kad bet kuris sprendimas būtų įvertintas finansiškai. Manau, žengiame žingsnius vis brandesnės organizacijos link. Kaip jau minėjau, įmonės komandos indėlis viršija mano asmeninius lūkesčius, matau labai kompetentingus žmones, kurių profesionalumas vertinamas ne tik Lietuvoje veikiančių organizacijų. Tai – esminis faktorius vystant SGD terminalus užsienio rinkose. "Klaipėdos naftos" bei visos Lietuvos vardas suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje yra žinomas ir vertinamas dėl kelių dalykų. Buvome įsprausti į nepatogią situaciją, kai teko spręsti labai aukštos dujų kainos problemą, tačiau tas susitelkimas leido mums įgyvendinti sudėtingą projektą. Kaip matome, kitose šalyse tokie sprendimai yra svarstomi 4–5 metus ir ne visada sugebama juos įgyvendinti. Iš JAV ar Norvegijos partnerių girdime, kad "Klaipėdos naftoje" dirbantys žmonės laikosi savo pažado, sugeba įgyvendinti projektus laiku ir biudžeto rėmuose. Klaipėda turėtų didžiuotis, nes visa tai didžiąja dalimi sukūrė gimę, augę, mokęsi ir dirbantys šiame mieste žmonės. Taip pat norime užsiauginti darbo jėgą ir ruošti profesionalius specialistus bendradarbiaujant su universitetais ir kuriant vertę Lietuvai ne tik finansiniu požiūriu, bet garsinant šalies vardą užsienyje.

– Vadinasi, gerų ir profesionalių darbuotojų įmonei visada reikės.

– Nors darbo rinkoje iššūkių tikrai yra, "Klaipėdos nafta" savo darbo skelbimais sugeba patraukti kompetentingų žmonių dėmesį. Naujokai pas mus greitai pritampa ir adaptuojasi. Glaudžiai bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu buvo įsteigta SGD terminalų inžinerijos studijų pakraipa. Taip pat su Norvegijos kompanija "Hoegh LNG", kuri sudaro galimybę dirbti ir tobulėti praktikantams unikalios technologijos laive, kurio savininkas ir valdytojas ši bendrovė ir yra. Ateityje tikiuosi matyti daugiau lietuvių tokio tipo laivuose.

Investicijos į aplinkosaugą

– Gyventojams ypač aktualus kvapų klausimas. Bendrovė savo 2016–2020 m. strategijoje yra numačiusi skirti papildomų lėšų naujoms aplinkosauginėms technologijoms įsigyti ir diegti. Kokios jos?

– Šis opus klausimas aktualus ir kituose Roterdamo ar Antverpeno uostuose, kuriuose veikiantys naftos produktų terminalai taip pat skleidžia galbūt nevisai malonų kvapą. Deja, visiškai eliminuoti kvapų mes negalime. Tačiau "Klaipėdos nafta" užtikrina visas priemones, kad jie neviršytų sveikatą trikdančių normų. Šiemet jie neviršijo net ir minimalių numatytų reikalavimų. "Klaipėdos nafta" jau yra investavusi ne vieną dešimtį milijonų į aplinkosaugines priemones siekiant suvaldyti kvapų sklaidą. Kalbant apie ateitį, numatomos investicijos į dujų, kaip švaraus kuro veiklą. Tiesa, kvapo koncentraciją lemia ir vėjo kryptis, tad esame priklausomi nuo gamtinės situacijos. Turime įsirengę daviklius, kurių dėka galime patikrinti kvapo koncentraciją mūsų naftos terminalo teritorijos ribose. Ieškosime technologinių sprendimų, kad šie duomenys būtų visiems prieinami internetu bet kuriuo paros metu. Siekiame atrasti glaudų ryšį su gyventojais, paaiškinti situaciją ir paprašyti jų supratimo. Kiek galėsime, prisidėsime kitomis veiklomis, paramos projektais, kurie susiję su Klaipėda ir arčiausiai įmonės esančiomis bendruomenėmis. Maža to, ne tik siekiame pelno, bet atsakingai renkamės partnerius ir produktus, analizuojame gyventojų skundus. Reikėtų paminėti, kad uoste veikia ne viena įmonė, kraunanti naftos produktus ir kitas medžiagas, skleidžiančias specifinius kvapus.

– Laivas-saugykla "Independence" veikia jau trejus metus, kaip manote, ar pavyko pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus, tokius kaip mažesnė dujų kaina ar energetinė nepriklausomybė?

– Terminalas duoda akivaizdžią ir apčiuopiamą naudą, kurios neįmanoma nepastebėti. Dujų kainos Lietuvoje smarkiai sumažėjo vos SGD terminalas pradėjo veikti. Tad pagrindinis tikslas – žemos, pasaulinio lygio kainos yra pasiektas. Toliau kyla klausimas, kaip dar efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą. Šiuo metu terminalo kaštai sudaro apie 5–7 proc. dujų kainos, palyginti 2012 ir 2015 metus dujų kaina sumažėjo apie 40 proc. Maža to, per šiuos metus terminalas veikė bemaž 90 proc. pajėgumu – maksimaliai užtikriname gamtinių dujų tiekimą Lietuvos visuomenei ir pramonei. Jei praėjusiais metais pas mus atplaukė 14 dujovežių, tai šiemet jų turėjome jau 19. Vadinasi, Lietuvos poreikiai irgi auga.

– Kaip motyvuojate savo darbuotojus?

– Stengiuosi būti geras vadovas ir netrukdyti dirbti. Jei rimtai, labiausiai motyvuoja darbo atmosfera, kurią kuriame visi kartu. Darbuotojai jaučia, kad jais ir jų idėjomis yra tikima. Daugeliui mūsų turbūt kone didžiausia paskata – Jūros šventėje eisenos metu girdimi žmonių plojimai ir šūksniai. Pripažinimas daug svarbesnis už premiją ar piniginį atlygį. Galimybė kurti ir garsinti Lietuvos vardą yra tie faktoriai, kurie motyvuoja didžiąją dalį organizacijos narių, nesvarbu kokią poziciją įmonėje jie užima.

Parama – nuo bibliotekos iki krepšinio

– Minėjote, kad siekiate priartėti prie visuomenės ir kitomis veiklomis. Kokios jos?

– Neseniai pasirašėme sutartį su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu. Įmonė įsipareigojo universitetui suteikti duomenų, kurie būtų naudojami mokslinio tyrinėjimo tikslais. Mokslininkai analizuos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto statybos aspektus nuo pat idėjos sukūrimo iki šių dienų. Tai yra pirmasis tokio masto projektų mokslinis tyrimas Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai – irgi darbas, kuris nevirs pelnu, bet, manome, yra būtina duoklė šaliai. Stengiamės padėti ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, remiame Aklųjų ir silpnaregių asociaciją. Visai neseniai pasirašėme sutartį su Klaipėdos "Neptūnu", parama nėra didelė, nes mūsų galimybės ribotos. Klaipėdiečiams šis klubas tikrai labai svarbus ir pergalės, kurias komanda pasiekė praėjusiame ir šiame sezonuose, nepaisant lyderių netekties, įkvėpė ne vieną klaipėdietį ir suteikė pasididžiavimo jausmą. Pagalbą svarbu suteikti tada, kai jos labiausiai reikia. Skatiname visus kreiptis – mūsų paramos tvarka yra viešai prieinama. Esu įsitikinęs, kad įdomių projektų, apie kuriuose mes nežinome, tikrai yra. Bendrovė taip pat skyrė paramą Vilniaus universiteto Teisės klinikai. Artimiausiu metu planuojama įsteigti atvirus prieigos punktus nemokamai teisinei konsultacijai. Tad Klaipėdos miesto gyventojai, susidūrę su problemomis galės už dyką gauti šią paslaugą. Turime aibę paramos projektų, susijusių su įvairiomis sritimis, nuo teatrų, bibliotekų iki ligoninių. Stengiamės prisidėti prie gerų darbų ne tik finansiškai. Bendru darbu galima nuveikti kur kas daugiau nei į sąskaitą pervedus vieną ar kitą tūkstantį eurų. Norime būti arti visuomenės, skatiname savanorystę organizacijoje ir tikime, kad ištiesę pagalbos ranką vieni kitiems galėtume išspręsti net ir labai opias visuomenės problemas.