KOKIUS SVARBIAUSIUS MAGISTRALINIUS KELIUS TVARKYS ŠIEMET?

Siekiant pagerinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, pagal 2023 metų akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) veiklos planą, vadovaujantis prioritetinių eilių sąrašais ir apsižvelgus į skiriamą finansavimą, per šiuos metus numatoma suremontuoti / rekonstruoti 300 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuoti 110 km žvyrkelių, sutvarkyti 27 tiltus, įrengti kitas eismo saugos priemones (sankryžas, pėsčiųjų perėjas, laukinių gyvūnų apsaugos sistemas ir kt.).

Šiems metams valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) numatoma skirti 364 mln. eurų. Taip pat numatyta skirti papildomai apie 70 mln. eurų biudžeto lėšų kariniam mobilumui svarbiems valstybinės reikšmės kelių projektams. Be to, valstybinės reikšmės kelių projektams finansuoti bus naudojamos ir ES fondų lėšos.

Šįmet didžiausias prioritetas bus skiriamas „Via Baltica“ ir A14 Vilnius–Utena rekonstravimo projektų įgyvendinimui. Taip pat planuojama atlikti valstybinės reikšmės kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstravimo priešprojektinių sprendinių darbus, vykdyti viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) ties Kaunu rekonstrukciją, Neringos dviračių tako tvarkymo darbus. Be išvardintų projektų Kelių direkcija toliau tęs eismo saugą gerinančių inžinerinių sprendinių įgyvendinimą, eismo kontrolės priemonių diegimą ir kt.

„Via Baltica“

2023 metais toliau bus vykdomi intensyvūs rangos darbai ruože nuo Marijampolės link Lenkijos sienos. Praėjusių metų pabaigoje pradėti darbai bus tęsiami dviejuose kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožuose nuo 72,5 iki 79 km ir nuo 79 iki 85 km. Tiek vieną, tiek ir kitą ruožą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamuosius ir jungiamuosius kelius, žiedines sankryžas, tiltus, įrengti triukšmo užtvaras, apšvietimą ir kt. Planuojama, kad darbai juose bus baigti 2023 metų pabaigoje.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbus viešąjį pirkimą dėl trečiojo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km rekonstravimo darbų, juos planuojama pradėti 2023 metų viduryje.

Šių metų pirmoje pusėje planuojama paskelbti viešąjį konkursą ir dėl ketvirtojo šios magistralės rangos ruožo nuo 85 km iki 97,06 km.

Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 metų gruodžio mėnesį. Tai vienas didžiausių Kelių direkcijos projektų įgyvendinamų per pastaruosius 30 metų.

A14 Vilnius–Utena

2022 metų spalį įsigaliojo Kelių direkcijos pasirašytos sutartys dėl magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena dviejų ruožų (nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km) kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros. Projektai turi būti parengti ir pateikti per vienuolika mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo dienos.

Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros dėl Utenos plento ruožų iki Molėtų (nuo 21,5 iki 39,207 km ir nuo 39,207 iki 64,332 km) rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros. Planuojama, kad rangos darbai šiame magistraliniame kelyje nuo Molėtų iki Utenos (įskaitant ir Utenos mieste) galėtų būti baigti 2024 metais, o ruožas iki Molėtų būtų sutvarkytas iki 2025 metais.

Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda

2022 metų rugsėjį įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km (19,5 km) rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. Kelių direkcijai projektuotojai rekonstravimo priešprojektinius sprendinius turi parengti ir pateikti per 8 mėnesius. 

2022 metų lapkričio mėnesį įsigaliojo sutartis dėl viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcijos ties Kaunu. Pagal su Kelių direkcija pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos, turi būti sutvarkytos per 23 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Neringos dviračių takas

Metų pradžioje planuojama pradėti statybos darbus pagal 2022 metų gruodžio antroje pusėje įsigaliojusias dvi Kelių direkcijos ir rangovo sutartis dėl Neringoje esančio pėsčiųjų ir dviračių tako dviejų ruožų nuo Smiltynės iki Juodkrantės (ruožai nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km) tvarkymo.

Vykdant projektą bus įrengtas naujas iki 3,5 m pločio takas, planuojama įrengti atokvėpio aikšteles. Taip pat baigiamas kitų pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida ruožų projektavimas. Pasibaigus projektavimo darbams, planuojama 2023 metų pirmąjį pusmetį paskelbti viešąjį pirkimą šiems tako ruožams rekonstruoti.

Tiltai, viadukai ir estakados

2023 metais bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Taip pat  bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai estakados kapitalinio remonto projektas. Remonto darbų terminas 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo.

Per 2022 metus preliminariais duomenimis sutvarkyta 40 tiltų ir viadukų esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle. Jų sutvarkymui 2022 metais skirta apie 25 mln. eurų. 2023 metais planuojama sutvarkyti dar 27 vnt. (planuojama bendra vertė apie 53 mln. eurų), o 2024 metais – 35 vnt. (planuojama bendra vertė apie 70 mln. eurų) tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle.

Intelektinių transporto sistemų diegimas

Per 2023–2024 metus valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožus, 2023 metais – šešias momentinio greičio matavimo kameras (MGM).

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 VGMS ruožas (262 įrenginiai) ir 70 momentinio greičio matuoklių (MGM), išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Kitąmet valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (toliau – KOS) stotelių. Naujosios KOS stotelės bus sumontuotos valstybinės reikšmės kelių vietose, kurios parinktos atsižvelgiant į kelio reikšmę, eismo intensyvumą, priežiūros lygį, taip pat esamų KOS stotelių tankį ir geografines aplinkybes, turinčias įtakos žiemos kelių priežiūros darbams planuoti. Per 2023 metus taip pat planuojama modernizuoti 126 esamas KOS stoteles. Atlikus stotelių modernizavimą, bus gaunama dar tikslesnė informacija apie kelių būklę ir eismo sąlygas.

Inovacijos

Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros pirkimo sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius panaudojant perdirbtų padangų gumą ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes.

Konkurse atrinktas paslaugų teikėjas turės išnagrinėti užsienio šalių perdirbtų padangų panaudojimo asfalto mišiniuose patirtį, taip pat turės atlikti ne mažiau kaip trijų skirtingų Lietuvoje veiklą vykdančių padangų gumos antrinės žaliavos gamintojų žaliavos tyrimus. Įvertinus tyrimų rezultatus paslaugų teikėjas turės suprojektuoti ne mažiau kaip keturis skirtingus asfalto mišinių su perdirbtų padangų gumos granulėmis ir gumos milteliais maketus, po to pagaminti prototipus ir juos išbandyti laboratorijos sąlygomis.

Galutinės tyrimo išvados ir rezultatai taps pagrindu priimant sprendimus dėl tolesnio sukurtų asfalto mišinių išbandymo realiomis eksploatacijos sąlygomis, įrengiant bandomąjį kelio ruožą. Toks perdirbtų medžiagų panaudojimas prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo.