KOSMOPOLITIŠKAJAME TAIVANE KELIĄ SKINASI LIETUVIŠKAS ALUS

Taivanas – viena iš kosmopolitiškiausių ir turtingiausių Azijos rinkų. Šalyje, turinčioje 24 mln. gyventojų, alaus kultūra pastaruosius kelis dešimtmečius vijosi Vakarų šalis. Lankydamiesi šioje šalyje tarp importuojamų alų šiandien galite išvysti ne tik tradiciškai populiarų vietos gamintojų lagerį, bet ir pasaulinius prekės ženklus ar sparčiai populiarėjantį nealkoholinį alų, tarp tokių – ir tradicinio, pasaulyje pripažinto „Ekstra“ alaus nealkoholinė versija.

Trofėjai paspartino žengimą į rinką

„Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas sako, kad Lietuvos aludarių prestižiškiausiuose pasaulio konkursuose laimėti aukso medaliai palengvina kelią į naujas rinkas. Tiesa, Azijoje užmegzti verslo santykius trunka gerokai ilgiau.

„Taivane, kaip ir daugelyje kitų Azijos šalių, viskas vyksta kitaip, nei mes esame įpratę. Europoje galima per savaitę surasti partnerį kitoje šalyje, susitarti dėl sąlygų ir jau kitą savaitę pradėti vežti produkciją. Azijoje – daugiausia dėl kultūrinių skirtumų – savaitės gali virsti mėnesiais ar net metais. Tad 2022-ieji mums buvo paieškų metai, o šiemet jau pradėjome eksportą. Įžengimas į rinką mums buvo itin sėkmingas – pavyko greitai išsikovoti savo gerbėjų ratą tiek tarp Taivano gyventojų, tiek tarp į šalį atvykstančių svečių“, – sakė R. Laurikėnas.

Pasak jo, augimo galimybės Taivane – milžiniškos, o augant tradicinio ir kraftinio alaus paklausai, šios šalies alaus gurmanams ketinama pasiūlyti ir daugiau alaus rūšių.

Vartai į Aziją

Taivano alaus kultūra prisikėlimą patyrė šaliai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją. Tuomet monopolininkė Taivano tabako ir alkoholinių gėrimų korporacija (angl. Taiwan Tobacco and Liquor Corporation), gaminusi vietos rinkoje gerai žinomą „Taivano alų“ (angl. „Taiwan Beer“), susidūrė su visa banga naujai besikuriančių mažųjų daryklų ir užsienio žaidėjų atėjimu.

R. Laurikėnas apžvelgė, kad šiandien konkurencija Taivane – dažnai vadinamoje vartais tarp Vakarų pasaulio ir besivystančių Azijos rinkų – aštri ir kupina iššūkių.

„Nors Taivanas garsėja pomėgiu viskiui – tai ketvirta pagal dydį pasaulyje viskio rinka, alus sudaro didžiąją alkoholio pardavimo dalį tiek pagal bendrą skaičių, tiek vertę, be to, alus rinka ir kultūra pastaraisiais metai toliau sparčiai augo. Tai matydami ir nepaisydami didelio atstumo, taivaniečiams nutarėme pasiūlyti ir lietuviško alaus. Dirbti tokioje rinkoje ne tik įdomu, bet ir perspektyvu, nes rinka – atvira, prieinama, su stipriomis vietinėmis alaus daryklomis ir nemaža importinio alaus dalimi“, – vertino R. Laurikėnas.

Dabar situacija rinkoje – visai kitokia nei prieš kelis dešimtmečius: apie 40 proc. Taivano rinkos užima importinis ir mažųjų daryklų alus.

Naujų skonių ieškanti karta

Taivano rinkoje šiandien susipynė, sako R. Laurikėnas, skirtingų žmonių kartų pomėgiai – tradicinio lagerio mėgėjus po truputį keičia naujų skonių ieškanti naujoji karta, auga vartojimas, o alaus mėgėjų nebegąsdina ir aukštesnės alaus kainos.

„Visos šios priežastys lėmė, kad „Taivano alus“ užleido vietą visai puokštei naujų skonių ir rūšių įvairovei. Skaičiuojama, kad dabar į šią šalį importuojama daugiau nei 2 000 alaus prekių ženklų. Tad konkurencija didelė, bet savo vietą randa ir mūsų lietuviškas alus, savo skoniu ir kokybe nenusileidžiantis į šalį vežamam belgiškam ar vokiškam alui“, – vertino R. Laurikėnas.

Iš senosios Klaipėdos daryklos – į Taivaną

„Švyturys-Utenos alus“ šioje šalyje dirba jau su keliais importuotojais. Vienas naujausių – verslininkas Edwardas Liu, į Taivaną importuojantis senojoje alaus darykloje Klaipėdoje įsikūrusių „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių alų.

„Importuoto alaus bangą Taivane paskatino į šalį pradėtas vežti alus iš Japonijos. Šios šalies alus – kokybiškas, jų pakuotės – gražaus dizaino, tad jie greitai tapo mėgstami šalies alaus gurmanų. Prie šios tendencijos ir prisidėjo kraftinio alaus atgimimas, ir šiandien alaus mėgėjai, ypač jaunoji karta, nori išbandyti įvairių rūšių ir skonių paletę, tad tiekėjai stengiasi užpildyti šią nišą. „Švyturio“ aludarių alus kokybe nė kiek nenusileidžia japoniškam, kuris šalyje laikomas kokybės standartu, tad nutarėme šalies vartotojams pasiūlyti ir lietuviško alaus“, – sako importuojančios įmonės vadovas E. Liu.

Anot jo, su bendrove „Švyturys-Utenos alus“ pradėta dirbti tik pastaraisiais mėnesiais.

„Importuotas alus pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, tad, alaus mėgėjams ieškant naujų skonių, siekiame rinkai pasiūlyti įvairesnę produkciją, ne tik vietinį „Taivano alų“. Jau džiaugiamės rezultatais, kadangi „Švyturio“ produktai pasižymi kokybe, prezentacija, o pakuotės – unikalios, išskirtinės, tad toks alus itin populiarus šiandien. Vertiname naujai užgimusią partnerystę ir ateityje tikimės plėsti asortimentą“, – sako E. Liu.

Populiarėja nealkoholinio alaus rūšys

R. Laurikėnas teigė, kad su Taivano tiekėjais aktyviai dirbama ir dėl kitų alaus rūšių eksporto, pavyzdžiui, nealkoholinio alaus.

„Taivanas pastaraisiais metais nebeatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Šalyje dar iki COVID-19 pandemijos tapo madinga rinktis sveikesnį ir mažiau kalorijų turintį alų. Pandemija šias tendencijas tik paryškino – pavyzdžiui, nealkoholinio alaus importas 2020 m., palyginti su 2019 m., paaugo net penkiais kartais, tad matome galimybę augti ir šioje rinkoje“, – pastebėjo „Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas.

R. Laurikėnas teigė, kad, bendrovei visiškai nutraukus prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje, „Švyturio“ alaus darykla šiuo metu didina pardavimų apimtį ne tik tradicinėse eksporto rinkose, bet ir atranda naujų egzotiškų ir tolimų alaus rinkų – nuo Tolimosios Azijos iki Afrikos šalių.