LIETUVOS PAŠTAS APIE 400 LAIŠKININKŲ ATLEIDIMĄ PRANEŠĖ UŽIMTUMO TARNYBAI

Traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams, valstybės valdomas Lietuvos paštas pertvarkys laiškininkų tinklą – atleis apie 400  arba 13 proc. visų darbuotojų. Apie tai įmonė penktadienį pranešė Užimtumo tarnybai.

„Užimtumo tarnyboje šiandien gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš Lietuvos pašto. Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio“, – LRT radijui teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Anot jos, tarnyba jau yra bendradarbiavusi su Lietuvos paštu, kai jis praėjusią gegužę informavo apie 600 darbuotojų atleidimą. Tuomet dauguma atleistų asmenų grįžo į darbo rinką, todėl tikimasi, kad ir šį kart situacija bus sklandi.

„Patirtis bendradarbiavimo su Lietuvos paštu buvo pakankamai sėkminga ir glaudi, apie 70 proc. tuo metu atleidžiamų darbuotojų registravosi Užimtumo tarnyboje, jiems buvo sudarytos galimybės tiek pasinaudot tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, tiek dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse persikvalifikuoti“, – sakė tarnybos atstovė.

Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio.

 

Anot Lietuvos pašto, pertvarka leis įvesti penkių darbo dienų savaitę visiems laiškininkams.

Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai žada teikti profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai.

Lietuvos pašto generalinis direktoriaus Rolando Zuko teigimu, nors vien tik per pastaruosius penkerius metus pašto paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos.

„Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – pranešime sakė R. Zukas.

Pertvarkius tinklą, bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų.

Įmonės teigimu, sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas.

„Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas“, – nurodoma įmonės pranešime.

Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas.

 

Pasak įmonės, laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 metais.

Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.

Lietuvos paštas praėjusią gegužę Užimtumo tarnybą buvo informavęs, kad planuoja nuo birželio iki lapkričio atleisti maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Tada teigta, kad didžioji tuomet atleidžiamų darbuotojų dalis – laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.

Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 metais pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.