V. Bakas: „Lietuvos geležinkeliai“ ir visas sektorius atvirėja, bet to negana | Diena.lt

V. BAKAS: „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ IR VISAS SEKTORIUS ATVIRĖJA, BET TO NEGANA

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir visas šalies transporto sektorius tampa atviresnis, tačiau to nepakanka, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas.

Vytautas Bakas pasigenda transporto srities saugumo strategijos bei siūlo Seime įkurti specialią komisiją, kuri atliktų nuolatinę šio sektoriaus kontrolę.

„Nėra valstybės transporto saugumo strategijos. Tai nėra vien tik verslas, nuo to priklauso mūsų gyvybiniai interesai. (...) Akivaizdu, kad turime pasiruošti labai aiškią sektoriaus plėtojimo strategiją, įvertinti nacionalinio saugumo aspektus“, –  Seime žurnalistams teigė V. Bakas.

NSGK trečiadienį svarstė „Lietuvos geležinkelių“ veiklą – analizavo pokyčius, kuriuos įmonėje paskatino parlamentinis tyrimas dėl interesų grupių kišimosi į politinius procesus bei valstybės įmonių valdymą.

„Kyla idėja, kad reikėtų sekti energetikos sektoriaus pavyzdžiu ir, ko gero, gal net Seime, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete turėti atskirą komisiją, kuri atliktų nuolatinę parlamentinę transporto sektoriaus kontrolę“, – pareiškė NSGK vadovas.  

Jis pripažino, kad parlamentinis tyrimas turėjo įtakos įmonės veiklai.

„Matome tam tikrą pokytį, kad įmonė darosi atviresnė, pats sektorius darosi atviresnis atsiranda daugiau viešumo ir skaidrumo“, – sakė V. Bakas.

„Šiandien matome žymiai atviresnę įmonę, kuri pati save audituoja, net buvo atliktas auditas vieno iš smegenų centro, Vilniaus politikos analizės instituto, jis (auditas – BNS) buvo viešai paskelbtas, apie rizikas. Tai yra nauja. Į ją (įmonę – BNS) atėjo rizikų valdymas, tiek kalbant apie personalą, tiek kalbant apie sandorius, tiek apie informacines technologijas ar infrastruktūrą“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Pasak jo, pastaruoju metu į Vyriausybę dėl įvairių sandorių patikros, ar jie atitinka nacionalinio saugumo interesus, kreiptasi 21 kartą. 

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sakė, kad patikrinta apie 260 mln. eurų vertės sandorių. 

„Kai kurie (sandoriai – BNS) gavo neigiamą atsakymą, kai kurie buvo įvertinti, kad juos galima sudaryti“, – teigė jis.


NSGK, per parlamentinį tyrimą nustatęs įtartinų sandorių, norėjo, kad Generalinė prokuratūra patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrovės „Mitnija“ sandorių teisėtumą. Komitetas išvadose nurodė, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ atliko darbų per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), patikrinusi 2008-2016 metų pirkimus, nustatė, kad „Mitnija“ yra pagal pirkimų vertę yra 44 vietoje. Ši įmonė pati yra laimėjusi pirkimų ir atlikusi darbų už 91 mln. eurų, kartu su kitomis bendrovėmis – už 357 mln. eurų. VPT atlikus patikrinimą jokių pirkimų pažeidimų nenustatyta, tyrimų nepradėta. 

Šį balandį LRT Tyrimų skyrius pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ susitikimuose su riedmenų gamintojais Rusijoje ir Baltarusijoje siūlo derybas dėl sandorių ir pasirašė ketinimų protokolus vagonams pirkti, nors specialioji Vyriausybinė komisija nelinkusi palaiminti sandorių, kurie yra sudaromi su įmonėmis, neatitinkančiomis nacionalinio saugumo kriterijų.

Dėl lokomotyvų remonto detalių pirkimų iš šio koncerno per tarpininkę Lietuvoje „Railvec“ buvo kilęs skandalas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasitraukė ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS