Kai verslas nėra vien tik beatodairiškas komercinės veiklos vykdymas, orientuotas į pelną, bet sykiu aktyviai įsitraukiama ir į studijų procesą bei jo gerinimą, yra dingsties laukti perspektyvių rezultatų. Ką galima šioje srityje padaryti geriau, daugiau ir inovatyviau, kad ilgainiui piniginės bei laiko investicijos atsipirktų? Didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse „Kauno tiltai“ turi savo atsakymą – būdų yra įvairių ir svarbiausia čia ne tik lėšos, bet ir partneriškas požiūris į sprendžiamas problemas, prioritetų įsivardijimas ir, žinoma, tęstinumas.

„Palaikydami glaudžius ryšius su šalies aukštosiomis mokyklomis, investuojame į jų mokymų bazes, dalyvaujame studijų procese, dalindamiesi gerąja patirtimi ir pavyzdžiais. Tai, mano nuomone, gana efektyvus būdas sumažinti riziką pritrūkti gerai parengtų kelių inžinerijos specialistų. Ne kartą kalbėjome apie šiandien jaučiamą jų stygių, o ir ateities tendencijos, deja, kol kas ne mūsų naudai“, – kalba bendrovės vadovas Aldas Rusevičius.

Susipažįsta su medžiagų savybėmis

Prieš kelerius metus „Kauno tiltai“ skyrė paramą VILNIUS TECH Kelių tiesybos medžiagų mokomajai laboratorijai atnaujinti. Čia kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijas pasirinkę bakalauro jaunuoliai praktiškai išbando statybines medžiagas, susipažįsta su jų savybėmis ir išmoksta jas pritaikyti įvairiems inžineriniams statiniams.

VILNIUS TECH Kelių katedros vedėjas doc. dr. Viktoras Vorobjovas sako, kad žinojimas, kaip parenkamos kelių ir kitų eismo zonų statybai reikiamos medžiagos, kokios jų savybės, kaip ir kokiais metodais šios savybės nustatomos bei kokią įtaką šios savybės turi statinio ilgaamžiškumui, neabejotinai ugdo reikalingas profesines kompetencijas. „Laboratorija yra svarbi vieta teorinėms žinioms įtvirtinti. Joje studentai vykdo ne tik praktinius užsiėmimus, bet gali atlikti kelių ir geležinkelio tiesybos medžiagų tyrimus savo projektams bei baigiamiesiems darbams rengti. Taip pat vyksta pažintinės pamokos moksleiviams bei kiti renginiai, skirti susipažinti su kelių, gatvių ir geležinkelių tiesybos medžiagomis, jų savybėmis ir bandymo metodais bei naujovėmis“, – aiškino doc. dr. V. Vorobjovas.

Viktoras Vorobjovas. „Kauno tiltų“ nuotr.

Pristatomi pažangūs statybos metodai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultete AB „Kauno tiltai“ taip pat buvo vienu iš strateginių partnerių, steigiant Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centrą (IMIC). Jo vadovas dr. Darius Pupeikis pasakojo, kad šis tarpdisciplininis centras vienija mokslininkus, dėstytojus, viešojo ir privataus sektoriaus atstovus, kurie neabejingi skaitmenizacijai ir inovacijoms statybos industrijoje. „Suburta inovatorių komanda siekia pakeisti nusistovėjusį stereotipą apie statybos sektorių kaip ne itin modernų, tačiau itin svarią įtaką turintį mūsų ekonomikai, – teigė jis. – KTU IMIC vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, projektai, socialinės iniciatyvos sukuria teigiamą poveikį mūsų visuomenei per švietimą, diegiant naujausių mokslinių pasiekimų pagrindu paremtas kompetencijas į bakalauro ir magistro studijų programas. Pavyzdžiui, vykdomas toks projektas kaip DEC-LT, kurio tikslas – perteikti statybos industrijos inovacijas jau mokykloje besimokantiems mokiniams ir taip populiarinti šį sektorių.“

KTU IMIC pagrindinį dėmesį skiria statybos inžinerijos ir architektūros srities studentams. Pastarieji atlieka įvairius laboratorinius ir praktinius darbus, naudojasi IMIC infrastruktūra (bepiločiais orlaiviais, lidar skeneriais, programine įranga), pristato ir gina savo parengtus darbus skaitmenine forma, pasinaudodami IMIC erdvėje įrengtais dideliais ekranais ir kita multimedia.

Darius Pupeikis. „Kauno tiltų“ nuotr.

Studentai gauna vertingos praktikos

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas pabrėžė, kad studijos šioje aukštojoje mokykloje orientuotos į praktiką. Siekiama, kad kolegijos absolventai iškart po studijų galėtų pradėti dirbti pagal specialybę, o darbdaviams tektų skirti minimalų laiką gauti specifinius įgūdžius konkrečioje organizacijoje. „Kauno tiltų“ – Kelių skaitmeninio projektavimo laboratorijos įkūrimo mecenato – investicijos į mūsų naująją praktinę erdvę buvo labai reikšmingos. Dabar studentai gali mokytis dirbti su naujomis pažangiomis ir bendrovėse naudojamomis technologijomis“, – džiaugėsi N. Varnas. Pasak direktoriaus, naujojoje laboratorijoje kelių inžinerijos studentai mokosi projektuoti kelius skaitmeninėje aplinkoje. Laboratorijoje yra galingi kompiuteriai su nauja modernia programine įranga, taip pat studijų procese naudojami dronai. Kolegijos studentai gauna užduočių suprojektuoti tam tikras kelio atkarpas, taip įtvirtindami teorines žinias realiai.

Nerijus Varnas. „Kauno tiltų“ nuotr.

Populiarina inžinerines specialybes

AB „Kauno tiltai“ taip pat prisideda prie techniškųjų studijų populiarinimo, nes abiturientai vis dar noriau renkasi socialinius mokslus. V. Vorobjovas pasidžiaugė, kad AB „Kauno tiltai“ kartu su kitais socialiniais partneriais įsitraukė kuriant filmuką apie kelių ir geležinkelių inžinerijos specialybę. Siekta, kad moksleiviai ir platesnė visuomenė suprastų, kas yra kelių ir geležinkelių inžinierius, koks yra šių sričių specialistų veiklos spektras. „Tokio panašaus pobūdžio vaizdo įrašai padeda keisti požiūri ir laužyti mitus apie kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos srities specialybę. Šiai dienai mes vis dar susiduriame su įsisenėjusiomis nuostatomis kalbant apie šią specialybę. Todėl kuriant kelininko ir geležinkeliečio įvaizdį labai svarbu, jog ne tik aukštoji mokykla, tačiau ir verslas parodytų, kokie iš tiesų yra šių sričių specialistai šiandien, ko iš jo tikimasi ir kas laukia ateityje pasirinkus šią profesiją“, – kalbėjo V. Vorobjovas.

D. Pupeikis pabrėžė, kad pasaulis per ateinančius metus susidurs su itin dideliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, globalizacijai, energetikos transformacija. Jie nuguls būtent ant statybos sektoriaus pečių. „Nedelsiant būtina keisti požiūrį į statybos industriją, ją efektyvinant, pritraukiant geriausius talentus, todėl švietimo sektoriaus misija šiuo atveju ir itin reikšminga. Džiaugiamės, kad turime visokeriopą paramą iš neabejingų skaitmenizacijai statybos srities verslo lyderių, tokių kaip „Kauno tiltai“, – akcentavo jis.

N. Varnas pastebi, kad bendradarbiavimas su verslu svarbus ne tik dėl investicijų į mokymo bazes, bet ir dėl aktyvaus dalyvavimo studijų procese. „Bendrovės atstovai įsitraukia verfikuojant žinias, jų atstovai dalyvauja baigiamųjų darbų gynimuose, jų vertinimuose, kasmet teikia praktikų pasiūlymų. Trys iš dešimties inžinerijos studijų programos studentų praktinių darbus parengia „Kauno tiltų“ įgyvendinamuose objektuose“, – kalbėjo N. Varnas.

Aldas Rusevičius. „Kauno tiltų“ nuotr.

Parama studijoms – tradicinė

AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A. Rusevičius sakė, jog parama su inžinerija susijusioms studijoms yra tapusi įmonės tradicija. „Mums labai svarbu sulaukti naujų gabių ir gerai parengtų specialistų. Remiame įvairias aukštųjų mokyklų veiklas, skirtas populiarinti kelininko specialybę. Ieškome įvairių būdų atkreipti šiandienio jaunimo dėmesį, siūlydami kelių inžinieriaus specialybę kaip alternatyvą ateities studijoms. Tiesa, ir patys nesėdime rankų sudėję – kelerius metus plėtojame programą „Akademija@KaunoTiltai“. Pandemija leido nuotolinių užsiėmimų „Game of Roads“ ciklu apie mūsų sektorių dalintis su moksleiviais iš skirtingų Lietuvos kampelių. Pasakojome apie transporto infrastruktūros sritis, taikomas technologijas ir naujoves“, – pasakojo A. Rusevičus.

Anot pašnekovo, šalies ekonomikai kelininko specialybė yra itin svarbi. Tik turėdami užtektinai šių specialistų galėsime kurti kokybišką šalies kelių infrastruktūrą, organizuoti transporto sistemą, logistiką ir, svarbiausia, gerinti eismo saugumą.