Europos Komisijos duomenimis, apie 13 proc. Ukrainos būsto fondo yra sunaikinta arba stipriai pažeista, o tai prilygsta maždaug 2,4 mln. butų, kuriuos būtina atstatyti ar renovuoti.

Italijos sostinėje vykusioje konferencijoje Ukrainos sąjungininkai diskutavo apie šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant sugriautų mokyklų, darželių, ligoninių ir energetikos objektų atkūrimą bei modernizavimą. Bendrovės „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius sako, kad prie to galėtų prisidėti Lietuvos verslai, padėdami Ukrainai atkurti infrastruktūrą pagal modernius ir aplinkai draugiškus standartus, esą Lietuvos verslai pasižymi lankstumu, inovatyvumu ir gebėjimu greitai kurti praktiškai įgyvendinamus sprendimus, kas dabar yra itin reikalinga karo nuniokotai šaliai.

„Lietuva gali pasiūlyti tai, ko ieško tarptautinė bendruomenė: veiksmingus sprendimus ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už projektų įgyvendinimą karo nuniokotoje Ukrainoje“, – teigia J. Bortkevičius.

Jo teigimu, karo suniokotos šalies atstatymas yra ne tik geopolitinis klausimas, bet ir galimybė iš naujo kurti miestus pagal šio amžiaus tvarumo standartus.

Pagal ES statybos produktų reglamentą ir pastatų energinio naudingumo direktyvą, nuo 2030 m. visi naujai statomi pastatai turės atitikti beveik nulinės emisijos reikalavimus, o iki 2050 m. visas statybų sektorius turi būti visiškai dekarbonizuotas. Taip pat numatyta, kad nuo 2030 m. ne mažiau kaip 50 proc. statybinių medžiagų privalės būti pagamintos iš atsinaujinančių arba perdirbtų žaliavų.

Tai, kad Lietuvos verslai galėtų prisidėti prie Ukrainos atstatymo, teigia ir Užsienio reikalų ministerija. Viceministro Sigito Mitkaus teigimu, Lietuvos stipri institucinė struktūra leidžia nuolat plėsti projektų mastą tiek Ukrainoje, tiek kitose šalyse. Dėl to, pasak jo, Lietuva turi ieškoti naujų galimybių ir aktyviai įtraukti šalies verslą į tokio pobūdžio projektus.

„Lietuvos verslo sektoriaus kompetencijos gali svariai prisidėti prie Ukrainos atstatymo, neapsiribojant tik fizinės infrastruktūros – pastatų, kelių, tiltų, švietimo ir sveikatos įstaigų – atkūrimu. Galime pasiūlyti ir platų paslaugų spektrą: nuo planavimo, konsultacijų, technologinių sprendimų iki ekspertinės patirties dalijimosi – visko, kas būtina tvariam ir ilgalaikiam atstatymui“, – teigia S. Mitkus.

S. Mitkus priduria, kad Ukrainos atstatymas apima ne tik infrastruktūros atkūrimą, bet ir visapusišką visuomenės atsigavimą, nukentėjusių nuo karo asmenų reintegraciją bei reabilitaciją, ekonomikos pertvarką.

Kaip buvo skelbta anksčiau, liepos 10 d. Romoje vyko dviejų dienų ketvirtoji Ukrainos atstatymo konferencija, kurios metu buvo įsteigtas atstatymo fondas, skirtas karo nuniokotai Ukrainai atkurti.

Fondas, kurį taip pat rems privatus sektorius, pirmiausia bus naudojamas šalies energetikos infrastruktūrai, sugriautai per daugiau kaip trejus su puse metų trunkantį karą, remontuoti ir atstatyti.

Be to, lėšos gali būti naudojamos pramonės įmonėms ir skaitmeninių duomenų centrams remti.

Vokietija teigė, kad naujajame fonde, kurį remia Berlynas, Italija, Lenkija, Prancūzija ir Europos Komisija, iš pradžių bus 1 mlrd. eurų.

Dviejų dienų susitikime, vykusiame Italijos sostinėje, dalyvavo maždaug 60 šalių, taip pat tarptautinių organizacijų ir privačių bendrovių atstovai, įskaitant Lietuvos verslus.

Romos susitikimas yra ketvirtoji Ukrainos atstatymo konferencija nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją. Anksčiau tokie susitikimai vyko Berlyne, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje.