Tarp ūkininkų laukų Jonavos rajone lėtai, bet užtikrintai tiesiasi „Rail Balticos“ bėgiai.
„Turime 8,8 kilometro europinės, tos tikrosios vėžės bėgių, paklotų ant žemės, kuriuos galima ateiti pasižiūrėti, pačiupinėti“, – sakė „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Arenijus Jackus.
Tačiau tai – tik trumpa europinės geležinkelio linijos atkarpa. Didžioji „Rail Baltica“ dalis dar laukia statybų arba vis dar egzistuoja tik popieriuose.
„Šiuo metu išperkama žemė Kauno ir Jonavos rajonuose, taip pat ruože nuo Panevėžio iki Latvijos vykdomas konkursas projektavimui užbaigti“, – aiškino A. Jackus.
Kaip šis geležinkelio projektas juda į priekį, Seime stebi ir speciali darbo grupė. Tačiau naujienų kol kas nedaug.
„Iššūkiai nesikeičia. Pagrindiniai iššūkiai – finansavimas ir vėlavimas“, – teigė Seimo narys Linas Balsys.
Dar sausį Europos Audito Rūmai perspėjo, kad „Rail Baltica“ statyba nebus baigta iki 2030 metų. Kol kas nėra aišku ir kada projektas apskritai galėtų būti užbaigtas.
„Europos Audito Rūmų ataskaitą skaitau su džiaugsmu“, – tikino A. Jackus.
„Rail Baltica“ yra mažiausias galvos skausmas Europos Audito Rūmams“, – kalbėjo susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
„Rail Baltica“ projektas vilkinamas nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, vadinasi, jau daugiau nei 20 metų. Tačiau iki šiol neaišku, kada realiai pradės kursuoti traukiniai.
„Visi darbai, priemonės ir veiksmai orientuoti į 2030 metus“, – sakė R. Žiobakas.
Orientuoti, tačiau garantijų vis tiek nėra.
„Su garantijomis... Kas jas galėtų duoti?“ – svarstė A. Jackus.
Sujungti bėgiais didžiausius Baltijos miestus ir Varšuvą gali sutrukdyti mažėjantis europinis finansavimas.
„Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto 2028–2034 metams šiuo metu yra pradinėje stadijoje“, – pažymėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Europos Komisija siūlo bendrą transporto finansavimo krepšelį didinti du kartus – iki 52 milijardų eurų. Tačiau tai dar nereiškia, kad daugiau lėšų gaus ir „Rail Baltica“.
„Kokios bus galimybės šiam konkrečiam projektui gauti didesnį finansavimą, priklausys nuo kitų šalių projektų“, – aiškino finansų viceministras Darius Sadeckas.
„Karinio mobilumo srityje jau dabar nurodyta apie 500 svarbių objektų. Labai tikėtina, kad Europos Sąjungos finansavimo procentas nebebus toks dosnus kaip anksčiau“, – sakė P. Auštrevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ir viceministras užsimena, kad yra rizika, jog finansavimas mažės. Šiuo metu 85 proc. „Rail Baltica“ projekto finansuoja Briuselis.
„Derybose bus sprendžiama, ar naujoje finansinėje perspektyvoje tai bus 75 proc., ar liks dabartiniai 85 procentai“, – teigė R. Žiobakas.
Lietuva vėžės statybai jau turi 1,5 mlrd. eurų, tačiau iš Briuselio prašo dar 4 mlrd.
„Jeigu Europos Komisija ir Parlamentas matys, kad blogai tvarkomės, nerodome vidinio ryžto kuo greičiau pabaigti projektą ir neprisidedame savo lėšomis ryžtingai, aiškiai bei skaidriai, natūralu, kad niekas su mumis rimtai nesikalbės“, – pabrėžė L. Balsys.
Europarlamentaras mano, kad Lietuvai teks prisidėti daugiau, o tai reiškia, jog Baltijos geležinkelio koridorius dar labiau brangs.
„Įnašas iš nacionalinio biudžeto didės, todėl tam turime ruoštis“, – tvirtino P. Auštrevičius.
„Tikrai galima patį projektą etapais optimizuoti, pažiūrėti, kur dar galima pasispausti“, – sakė R. Žiobakas.
Finansų ministerija, užuot ieškojusi papildomų milijardų, viliasi pasinaudoti geopolitine situacija.
„Diskutuojame apie išskirtinę situaciją rytinėje Europos dalyje, pasienio regione, nes šis projektas svarbus ir kaip karinio mobilumo objektas“, – komentavo D. Sadeckas.
Situaciją komplikuoja ir tai, kad Baltijos šalys juda nevienodu tempu.
„Latvių situacija sudėtinga – yra politinių problemų“, – teigė L. Balsys.
O Lietuva vis dar koreguoja planus. Jungiant Kauną su Varšuva ir Talinu, prisimintas ir Vilnius. Sostinei svarstomas laikinas sprendimas – kintamosios vėžės technologija.
„Kad vilniečiai taip pat turėtų tiesioginį susisiekimą maršrutu Vilnius–Varšuva, nepersėdant į kitą traukinį, negaliu garantuoti, kad tai tikrai pavyks įgyvendinti“, – sakė A. Jackus.
Net jei tai ir pavyktų, Vilnius prie „Rail Baltica“ gali būti prijungtas vėliau – jau po 2030 metų.
Naujausi komentarai