„Susitikęs nesu. Bet labai sudėtinga atsakyti, ar esu susitikęs, ar nesu, nes aš nežinau nei vardų, nei pavardžių, kad yra „Belkalij“ advokatai ar kažkokie kiti asmenys. Įsivaizduokit prasilenkiant gatvėje kažkas pasako „laba diena“ ir neduok, Dieve, paspaudžia ranką, ir tas yra užfiksuojama, tai čia yra susitikimas ar ne?“, – Seimo konservatorių frakcijoje trečiadienį sakė socialdemokratų į ministrus deleguotas E. Sabutis.

„Apart kolegų Seimo narių, ministrų ir žiniasklaidos atstovų, kur pastoviai esu susitikęs, tikrai nesu susitikęs ir nesu bendravęs. Dar buvau klausinėjamas apie BKT (...), tai irgi iš BKT bendrovės nė vieno asmens nepažįstu ir nežinau, ar esu akyse matęs, bet bent jau tikrai nesu bendravęs“, – aiškino ministras atsakydamas į frakcijos narių Ingridos Šimonytės ir Giedrės Balčytytės klausimus, ar jis buvo susitikęs su „Belaruskalij“ advokatais ar atstovais.

Tuometis socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pernai lapkritį pripažino, jog anksčiau buvo susitikęs su teisininku Viliumi Nikitinu, atstovavusiu BKT ir „Belaruskalij“ interesams.

BNS anksčiau liepą skelbė, jog BKT birželį raštu siūlė Vyriausybei susitarti taikiai ir atnaujinti baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą.

„Sankcijų režimas turi išlikti“

E. Sabutis kartojo iš žiniasklaidos sužinojęs apie BKT generalinio direktoriaus Ruslano Malinino raštą premjerui G. Paluckui ir Vyriausybei, kuriuo siūlyta atsiimti ieškinį iš ES Bendrojo Teismo (ESBT), jei už tai Vyriausybė leistų atnaujinti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą ir BKT.

Ministras trečiadienį tikino palaikantis Lietuvos poziciją dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui.

„Aš iki šiol originalo arba nuorašo šito dokumento nesu matęs ir nesu tiesiogiai su juo supažindintas, todėl komentuoti, kas jame siūloma, galiu tiek, kiek esu skaitęs žiniasklaidoje, arba kiek jūs ar žiniasklaidos atstovai man pasako“, – konservatorių frakcijoje sakė E. Sabutis.

„Taip, kaip galioja šiandien sankcijų režimas, toks ir turi išlikti ir jokių pokyčių nematau. O derybos arba sunku pasakyti, kas tai yra, tokia švelni reketo forma – iš pradžių paduodamas didžiulis ieškinys, paskui jo atsiėmimo galimybė galbūt svarstoma tokiu būdu, aš šito nesvarstau. Šiandien Lietuvos pozicija, kokia yra, mane pilnai tenkina ir jos keisti aš neketinu“, – pridūrė ministras.

E. Sabutis teigė, kad „joks vienas, antras, tegul ir 20 laiškų“ jo pozicijos nepakeis.

„Mano asmeninė pozicija visiškai aiški – tos sankcijos, kurios taikomos, tinkamos, keisti jas jokių prielaidų nėra, pats artimiausiu metu nematau nei poreikio, nei galimybių jų keisti“, – sakė ministras.

Premjeras G. Paluckas anksčiau taip pat tikino, kad Lietuva kol kas nediskutuoja dėl „Belaruskalij“ tranzito per Lietuvą atnaujinimo. 

Vis dėlto liepos pradžioje visuomeninis transliuotojas LRT skelbė, kad Baltarusijai birželio pabaigoje paleidus keliolika politinių kalinių, tarp jų – baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyrą Siarhejų, amerikiečių diplomatai teiravosi Lietuvos, ar ji būtų linkusi atlaisvinti sankcijas Minsko režimui, taip pat ir prekybą trąšomis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys informacijos apie tokius pokalbius nei patvirtino, nei paneigė.

„Šiandien Ministrų kabineto viduje tokių pokalbių nėra. Nėra pokalbių, ką reikėtų atnaujinti ir pakeisti šitame režime“, – žurnalistams trečiadienį akė E. Sabutis.

Palaikytų bylų perdavimą Teisingumo ministerijai

E. Sabutis teigė, jog neprieštarautų Teisingumo ministerijos siūlymui perimti atstovavimą Lietuvos inicijuotose ar prieš ją pradėtose didelėse ir svarbiose bylose.

Pasak susisiekimo ministro, tarp tokių bylų galėtų būti ir „Belaruskalij“ pernai gruodį arbitražo teismui pateiktas ieškinys prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą dėl nutraukto trąšų tranzito.  

„Mes susitarėme, kad būtent tokios bylos turėtų, ir tai būtų racionalu ir logiška, kad būtų perduodamos į Teisingumo ministerijos kuravimo lauką“, – frakcijoje kalbėjo E. Sabutis.

„Nemanau, kad perdavimas įneštų didelio ar esminio pokyčio. Prieš akis turiu informaciją apie dvi bylas. Tai yra trys kontoros (advokatų – BNS) – dvi užsienio, viena Lietuvos – kurios kaip vedė, taip ir ves. (...) Turbūt ir mūsų ministerijos, ir Teisingumo ministerijos patirtis vienoda būtų“, – kalbėjo jis, atsakydamas į frakcijos seniūno Mindaugo Lingės klausimą, ar perdavus bylas Teisingumo ministerijai būtų nutrauktos sutartys su advokatų kontoromis.

Anot E. Sabučio, Susisiekimo ministerija galėtų kuruoti tik tas bylas, kurios jau yra baigiamojoje stadijoje.

Konservatoriai tokius ministerijos siekius anksčiau aptarė su ministru Rimantu Mockumi ir teigė įžvelgiantys galimų politinių rizikų ir interesų ginčus baigti taikos sutartimis.  

Pernai spalį apie arbitražą pranešė ir I. Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos bendrovė „Hasenberg“. Portalas lrt.lt remdamasis šaltiniais šių metų sausį skelbė, jog bendrovės priskaičiuota tariama žala siekia 15 mlrd. eurų.

Anot jo, „Hasenberg“ bandys įrodyti, esą Lietuva pažeidė 1992 metų Lietuvos ir Šveicarijos konfederacijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, taip pat įrodyti, kad sustabdžiusi Baltarusijos koncerno „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzitą per Lietuvą valstybė neva sukėlė žalą „Hasenberg“ ir kitai I. Udovickio bendrovei „Gargždų geležinkelis“.