I. Segalovičienė pabrėžė, kad „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ turėjo informuoti apie jos partnerės pasitraukimą.

„Informavimas buvo privalomas ir nematėm jokių dokumentų, kurie parodytų, kad buvo tinkamai informuotas VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) ar sprendimų priėmėjas, tai nebuvo atlikta, o mūsų įsitikinimu, tai turėjo būti atlikta“, – Seimo Audito komiteto posėdyje pirmadienį teigė kontrolierė.

„Ir akivaizdu, pasak mūsų auditorių, kad jeigu nebūtų šitos kompanijos partnerystėje, „Ignitis renewables“ nebūtų laimėjęs konkurso“, – pridūrė ji.

Audito komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius pabrėžė, kad neinformuoti Seimo apie partnerės pasitraukimą buvo „esminė klaida“.

Tuo metu „Ignitis grupės“ teisės vadovė Adelė Gurevičienė teigė, kad bendrovė neturi pareigos informuoti Seimo apie kiekvieną komercinio projekto pasikeitimą ir sprendimą.

„Tokios pareigos nėra sureguliuota. Tai komerciniai santykiai partnerių, apie kiekvieną sprendimą ar pasikeitimą informuoti tokio aukšto lygio subjektus būtų galimai pertekliniai veiksmai“, – komiteto posėdyje sakė A. Gurevičienė.

Grupės vadovas Darius Maikštėnas kalbėjo, kad „Ocean Winds“ sutartyje su „Ignitis renewables“ buvo užsitikrinusi teisę pasitraukti iš projekto, pasak jo, tai yra normali praktika.

„Partneris užsitikrino teisę, jeigu norėtų pasitraukti, ją realizavo prieš ne pilną mėnesį. Kodėl tarptautiniai investuotojai, ir ne tik šitas, vengė Lietuvos arba traukia iš Lietuvos, yra įvairių priežasčių. Kai kurios globalios, jūrinės energetikos iššūkiai, kai didieji vystytojai atranda vyriausybių ir valstybių, kurios suteikia galimybes jiems uždirbti daug didesnius pelnus“, – kalbėjo D. Maikštėnas.

„Kiek pačiam partneriui įtakos turėjo tik globali aplinka ir galimybės kituose projektuose užsidirbti daugiau, kiek ne tarptautinių standartų šito projekto politikavimas ir įvairios keistos diskusijos, aš vertinti negaliu“, – kalbėjo jis.

D. Maikštėno teigimu, dirbant su „Ocean Winds“, ji dalinosi gerąja praktika, taip pat globaliais kontaktais. Partnerei „Ignitis grupė“ sumokėjo iš viso 900 tūkst. eurų.

„Pačioje pradžioje buvo didelis kiekis ir know-how pasidalinimo ir bendros veiklos, įskaitant globalius kontaktus su vertės grandinės dalyviais, iš kitos pusės, visos investicijos, kurios daromos „Ignitis renewables“, perėmus pilna apimtimi projekto nuosavybę yra visiškai adekvačios ateityje gaunama grąža“, – aiškino D. Maikštėnas.

Tuo metu I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad visas „Ocean Winds“ indėlis yra trys valandos darbo.

„Labai svarbu tai, kad 2023 metų birželio 13 dieną „OW Offshore S.L.“ („Ocean Winds“ – BNS) informavo „Ignitis renewables“, kad ketina trauktis iš konkurso, čia svarbus momentas, kalbant apie jungtinės veiklos sutarties pakeitimą ir jo reikšmę. Ir auditoriai mūsų yra nustatę po leidimo išdavimo, kad iš esmės jų indėlis buvo trys valandos darbo“, – teigė kontrolierė.

D. Maikštėnas tai neigė: „Partneriui išeinant užsitikrinom, kad jis išeitų be pelno, ir buvo parduotos akcijos nominalia verte – 500 eurų, o už jo de facto atliktus darbus sumokėta 900 tūkst. eurų, tai tikrai nėra trys valandos, yra dideli darbai daromi, o lygiagrečiai to buvo daromi ir patirties mainai“.

„Know-how ir vertės pasidalinimas, ką iš tikrųjų iš tokio tipo partnerystės gauname, ne tik valandomis suskaičiuojama“, – pridūrė jis. 

A. Skardžiui pasiteiravus, ar Energetikos ministerija ketina dar kartą skelbti antrojo vėjo parko jūroje su valstybės parama vystytojo konkursą, kuris spalį neįvyko jame sudalyvavus tik vienai „Ignitis grupei“, viceministras Airidas Daukšas kalbėjo, kad yra matomas jo potencialas, tačiau apie jo finansavimo modelį pasakyti dar anksti.

„Pirmas parkas, apie kurį kalbam šiandien, jis skirtas pramonei, didiesiems vartotojams, jo paskirtis ir tikslas orientuotas į visiškai kitą vartotoją ir kitus tikslus, – tai komercinis projektas kurį bendrovė „Ignitis“ įgyvendina be valstybės pagalbos ir savo išimtinai lėšomis ir rizika. Antras parkas (...), matom, jūrinis vėjas reikalingas Lietuvai, vartotojams, būtent iš tos pusės, kad jis užtikrina elektros energijos generacijos pastovumą“, – komitete teigė viceministras.

„Viziją ir potencialą papildomam parkui matome, bet kokie bus sprendimai, finansavimo modelis ir kokia procedūra išrenkant konkurso laimėtoją, pasakyti anksti“, – pridūrė jis.

A. Skardžius teigė, kad Audito komitetas toliau šį klausimą svarstys po lapkričio 27 dienos, kai Valstybės kontrolės ataskaita bus pristatyta Seimui. Pasak jo, iki to laiko komitetas kreipsis į atitinkamas institucijas, be to, dėl atsakomybės už „konkurso įgyvendinimo eigos nepriežiūrą“ bus prašoma atsakyti ir Lietuvos energetikos agentūros.

Valstybės kontrolė pirmadienį paskelbė, kad komercinis vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 proc.

Kaip rašė BNS, be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“, kuri neseniai iš projekto pasitraukė ir „Ignitis renewables“ perėmė visą jo kontrolę.

„Ignitis grupė“ šiemet pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.