Šildymo sezonas gali baigtis gaisrais | Diena.lt

ŠILDYMO SEZONAS GALI BAIGTIS GAISRAIS

  • 0

Įsibėgėjus šildymo sezonui ugniagesiams vis tenka vykti į gaisrus, kuriuose pleška namai. Liepsnos gali pridaryti milžiniškų nuostolių, mat sudegusį turtą gali tekti atstatyti savo lėšomis. Jei netvarkinga šildymo sistema, nesilaikoma priešgaisrinių saugos taisyklių, draudimas gali nepadengti žalos.

Padaugėjo gaisrų

Kūrenant krosnis padidėja gaisrų tikimybė. Pastarosiomis dienomis ugniagesiai taip pat ne kartą vyko tramdyti liepsnų, kurios įsiplieskė nuo židinio.

Štai gruodžio 29 d. teko gesinti Panerių gatvėje esantį vieno aukšto medinuką su mansarda. Tąkart pranešta, kad užsidegė židinys, žmonės priversti palikti pastatą. Atvykus ugniagesiams, jau degė siena ir perdanga. Sutramdžius ugnį paaiškėjo, kad išdegė apie 9 kv. m ploto sienos ir dar apie 3 kv. m lubų.

Netoli Kauno taip pat buvo gautas ne vienas pranešimas apie galimą gaisrą, tik tuokart degė kaminai. Jie buvo laiku neišvalyti, todėl užsidegė susikaupę suodžiai. Laimei, ugnis neišsiplėtė ir neprarijo pastatų.

Šie gaisrai buvo laiku numalšinti, tad šeimininkai vis dar turi stogą virš galvos. Kiti gaisrai buvo negailestingesni ir pasiglemžė per visą gyvenimą sukauptą žmonių turtą.

Kaip apsisaugoti?

Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad namus kietuoju kuru šildantiems gyventojams labai svarbu tinkamai prižiūrėti savo šildymo sistemas. Laiku atlikti namų darbai gali užkirsti kelią skaudžioms ir brangiai kainuojančios nelaimėms.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai skelbia, kad, prasidėjus vėsiajam sezonui, ugniagesiams dešimtis kartų per parą teks budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimų saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių.

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės nubalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Neretai būna, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, kad kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė nei krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus, – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ugniagesiai nurodo, kad ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50 x 70 cm skardos lakštas.

„Jei po ilgo nekūrenimo užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius“, – pabrėžė gaisrų specialistai.

Be to, ugniagesiai pataria nepamiršti elementarių taisyklių, kaip elgtis su ugnimi. Negalima perkaitinti krosnių, džiovinti arti jų skalbinių, malkų ir kitų degių medžiagų. Krosniai užkurti negalima naudoti degių skysčių, nes taip galite susižaloti patys ir lengvai padegti arti esančius daiktus. Be to, verta prisiminti, kad krosnį ar židinį galima kūrenti tik esant namuose; jei išeinate, ugnis jau turi būti užgesusi, negali net smilkti malkos ar kitas kietasis kuras. Įrengti dūmų detektoriai taip pat gali padėti užkirsti kelia liepsnoms, nes, laiku jas pastebėjus ir užgesinus, nuostoliai bus gerokai mažesni

Dvigubas nuostolių smūgis

Prižiūrėti krosnis yra būtina, nes jei ugniagesiai gaisravietėje nustato krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, būsto savininkai gali netekti draudimo išmokos. Tokiu atveju visus gaisro pridarytus nuostolius teks dengti iš savo kišenės.

Pavyzdžiui, Jonavoje lapkričio 29 d. supleškėjusių verslo patalpų šeimininkas iki šiol ginčijasi su draudimo įmone, kuri nesutinka mokėti išmokos, nes, ugniagesių vertinimu, name buvusios šildymo sistemos eksploatavimo pažeidimai buvo akivaizdūs.

Draudimo atstovai įspėja, kokiais atvejais po gaisro neatlyginama žala. Dažniausiai nekompensuojama žala būtent ir yra susijusi su tuo, kad šeimininkai netinkamai prižiūrėjo židinius, šildymo sistemas, nebuvo įsirengę dūmų detektorių, nors šie yra privalomi visiems namų ūkiams, ar nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tokiais atvejais ugniagesiai konstatuoja Krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimus.

„Tiek draudikų taisyklės, tiek individualios sąlygos gali numatyti tam tikras pareigas, kurias turi įvykdyti draudžiamo turto savininkas. Draudėjas turi laikytis bendrųjų taisyklių arba kartai būna polise numatyti papildomi saugos reikalavimai, ir juos reikėtų įdiegti. Jei nustatoma, kad draudėjas nevykdo sutartimi nustatytų pareigų, tai gali būti laikoma  draudimo rizikos padidėjimu arba traktuojama kaip šiurkštus draudimo sutarties pažeidimas. Tai suteikia draudikui mažinti draudimo išmoką arba visai nekompensuoti patirtos žalos“, – kalbėjo UADBB „Aon Baltic“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas.

Jo kolegos antrino sakydami, kad neatsakingas elgesys gali tapti priežastimi neišmokėti išmokos. „Šildymo katilai, krosnys, židiniai, kaminai turi būti įrengti ir eksploatuojami pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. Labai dažnas gaisro kilimo atvejis – per arti dūmtraukio įrengtos medinės konstrukcijos. Elektros instaliacija ir kita įranga privalo būti įrengta ir atitikti to pastato statybai būtinus reikalavimus. Gaisro padaryta žala gali būti nekompensuojama, jei į įvykio vietą nebūna iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Kai kurie draudikai aiškiai nurodo, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai gaisrą sukelia palikti įjungti ne pagrindiniai pastato šildymo įrenginiai, o laikini, tokie kaip dujiniai, benzininiai, dyzeliniai ar elektriniai šildytuvai. Draudimas gali atsisakyti išmokėti išmoką ir tuo atveju, jei gaisras kilo vykdant pastato remonto darbus, kai lydoma stogo danga, vykdomi suvirinimo darbai ar pan.“, – komentavo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ direktorius, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidiumo narys Giedrius Čiurinskas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS