„Visiškai neįprasta (situacija – ELTA). Savo praktikoje mikrobiologinės taršos antro atvejo neatsimenu. Giluminiuose gręžiniuose mikrobiologinė išvis negalima, o į mūsų slėginius tinklus, kuriais atkeliauja geriamas vanduo iš vandenviečių, įterpti kažkokią mikrobiologinę taršą – tiesiog neįmanoma“, – LRT radijui kalbėjo B. Miežutavičius.

„Joniškio vandenų“ direktorius Arvydas Murza tuo metu tikina, kad geriamąjį vandenį tiekianti bendrovė atliko vidinius patikrinimus ir planuoja apžiūrėti visus naujausius prisijungimus prie vandens tinklo. Jis taip pat neatmeta, kad tarša galėjo pakliūti į geriamąjį vandenį per Joniškį skalavusias liūtis.

„Mes kilnojame dokumentus ir vertiname, ar tai galėjo būti kažkoks atsitiktinis atvejis, gal kažkam prisijungiant prie mūsų tinklų. Ieškome, ar nėra daugiau pasijungimų nei buvo pagal projektinius dokumentus, tačiau jų nėra daug ir mes juos įvertinsime. Šią minutę negaliu pasakyti, iš kur atsirado tarša“, – tikino A. Murza.

„Praėjo didelės liūtys, tad gal jos turėti įtakos“, – teigė „Joniškio vandenų“ direktorius.

Tačiau Vandens tiekėjų asociacijos vadovas B. Miežutavičius užtikrino, kad jei visi prie vandens tinklo jungiasi teisingai – tada liūtys negalėjo būti geriamojo vandens taršos priežastis.

„Jei visi gyventojų pajungimai yra padaryti teisingai – tai neįmanoma. Aišku, visko būna gyvenime ir tai mums bus pamoka, tačiau jau kalbėjome, jog vertėtų peržiūrėti visus individualių namų pasijungimus, nes ši tarša negalėjo atsirasti iš niekur. Reikia atrasti tą problemą, priežastį“, –  LRT radijui sakė jis.

Vandens Lietuvai pakanka, tačiau taršos problemų – yra

Pasak Geologijos tarnybos hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės, Lietuva turi pakankamai požeminio vandens tiek dabarčiai, tiek ateičiai. Tiesa, ji pastebi, kad po didžiaisiais Lietuvos miestais dėl netinkamos plėtros susidaro nitratų ir nitritų tarša, o jos iš požeminio vandens telkinių atsikratyti – itin sunku.

„Lietuva iš tikrųjų turi pakankamai požeminio vandens, iš kurio yra ruošiamas geriamasis vanduo. Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios visą geriamąjį vandenį tiekia iš požeminių vandens išteklių. Jų kiekis tikrai yra pakankamas ir dabartiniams, ir prognozuojamiems poreikiams“, –  LRT radijui teigia R. Radienė.

„Kai kuriose vietovėse nustatoma nitratų tarša iki 60 metrų gylyje, ypač Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ši tarša gali susidaryti po privačiais kvartalais, kur galimai ne pagal reikalavimus yra tvarkomasi su nuotekomis, o tos nuotekos ilgainiui susifiltruoja į požeminį geriamąjį vandenį. Centralizuota nuotekų tvarkymo sistema yra geriausia, jei norime užtikrinti vandens saugumą“, – tikina ekspertė.

ELTA primena, kad savivaldybės valdoma įmonė „Joniškio vandenys“ penktadienį pranešė, kad  gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimą apriboti geriamojo vandens, tiekiamo iš Turgaus gatvėje esančio vandens bokšto, vartojimą. Jos teigimu, geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai viršijo nustatytas normas.