Siekiant tęsti skrydžių tarp Vilniaus bei Kauno ir kitų svarbių pasaulio miestų plėtrą Vyriausybė trečiadienį leido 5 mln. eurų padidinti valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) įstatinį kapitalą.

Papildomos lėšos skiriamos iš Susisiekimo ministerijai skirtų biudžeto asignavimų, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Siekiame toliau plėsti skrydžių geografiją ir užtikrinti patogias jungtis su pagrindiniais tranzitiniais oro uostais pasitelkiant rizikos pasidalijimo modelį“, – pranešime sakė ministras Marius Skuodis.

Jo teigimu, Lietuvai ypač svarbus susisiekimas su Vokietija, kuri šalyje planuoja dislokuoti karinę brigadą.

Pasak jo, šiemet planuojama susitarti dėl naujų tarptautinių maršrutų tarp Vilniaus ir Diuseldorfo – jį tikimasi pradėti rudenį, tarp Vilniaus ir Madrido bei tarp Kauno ir vieno iš Europos aviacijos centrų.

Siekiame toliau plėsti skrydžių geografiją ir užtikrinti patogias jungtis su pagrindiniais tranzitiniais oro uostais pasitelkiant rizikos pasidalijimo modelį.

 

„Šiuo metu vyksta derybos skrydžiams iš Kauno į vieną iš Europos aviacijos centrų (angl. hub). Jau paskelbtas konkursas dar vienam maršrutui vykdyti – tarp Vilniaus ir Madrido oro uostų“, – pranešime teigė ministerija.

Ministerijos teigimu, taikant rizikos pasidalijimo modelį ateityje bus plėtojamos 27 verslui ir atvykstamajam turizmui svarbios kryptys, pavyzdžiui, į Varšuvą, Kopenhagą, Ciurichą, Dubliną, Amsterdamą, Paryžių, Berlyną, Krokuvą.

LTOU kovo pradžioje pasirašė investicinio modelio sutartį su Latvijos bendrove „Air Baltic“, laimėjusia reguliarių skrydžių iš Vilniaus į Hamburgą ir Lisaboną operatoriaus atranką.

Pagal tokias sutartis kryptims esant nepelningoms LTOU bendrovėms kompensuoja nuostolius, o kai skrydžiai tamps pelningi, jos pinigus grąžins.

Pasak ministerijos, parengtas verslo planas, kuris vertino valstybės investicijos dydį ir laukiamą grąžą, parodė, kad 5 mln. eurų investicija yra finansiškai atsiperkanti – ji valstybei generuos grąžą tiek netiesiogiai, tiek ir tiesiogiai: netiesiogiai ji bus generuojama dėl išaugusio atvykstančiųjų turistų ir papildomų investicijų skaičiaus, o tiesiogiai – dėl išaugusio bendrovės veiklos pelningumo, o kartu ir didesnių dividendų bei pelno mokesčio.

„Vertinama, kad viso rizikos pasidalijimo partnerystės modelio įgyvendinimas teiks Lietuvai grynąją naudą, kadangi viso maršrutų plėtros skatinimo projekto grynoji dabartinė vertė rodo, kad galima nauda sieks apie 1,1 mlrd. eurų“, – teigė ministerija.

Pagal 2023 metais pradėtą naują skrydžių skatinimo modelį jau vyksta skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio – nuo pernai spalio juos atlieka Lenkijos bendrovė LOT.