Anot teisės ekspertų, ginčai, kuomet valstybė tampa patraukta atsakomybėn už politikų sprendimus – nėra kasdieniai. Valstybės, priėmusios netinkamus įstatymus ar ribojimus, liečiančius konkrečius verslus arba rinkos dalį, privalo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.
„Nors ir tokio pobūdžio teisiniai ginčai užtrunka ilgai, dažnu atveju verslai, prieš kuriuos buvo nukreipti neteisėti politikų veiksmai, sulaukia teisingumo. Per visą ginčo laikotarpį bendrovės patiria nemenką žalą, o kartais – balansuoja ant bankroto ribos. Tuo tarpu valstybės turi atlyginti net tik faktinę žalą, bet ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Visus šiuos teisinius kaštus, kartais siekiančius milijonus ar daugiau, jos apmoka iš šalies biudžeto“, – sakė advokatas Vytautas Kaklys, „HubLegal“ advokatų kontoros partneris.
Vienas tokių naujausių atvejų Lietuvoje – ATLIMUS-TECH byla prieš valstybę. 2020 m. ir 2021 m. šalies Vyriausybė priėmė nutartis, dėl kurių ieškovė, veikusi karinės įrangos sektoriuje nuo 2009 m., tapo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Tai lėmė, kad bendrovė minėtame sektoriuje teisiškai nebegalėjo veikti ir disponuoti priklausančiais karinės paskirties daiktais, kuriuos buvo priversta saugoti atitinkamomis sąlygomis. Po kelis metus trukusio bylinėjimosi, 2025 m. LVAT nusprendė, kad Lietuva už patirtus nuostolius ATLIMUS-TECH privalo atlyginti 361 594,66 eurų turtinę žalą, 8671,37 eurą bylinėjimosi išlaidų ir sumokėti 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos.
Per visą ginčo laikotarpį bendrovės patiria nemenką žalą, o kartais – balansuoja ant bankroto ribos. Tuo tarpu valstybės turi atlyginti net tik faktinę žalą, bet ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Visus šiuos teisinius kaštus, kartais siekiančius milijonus ar daugiau, jos apmoka iš šalies biudžeto.
Tuo tarpu byla „Skučai prieš Lietuvą“ prasidėjo dėl valstybės sprendimo panaikinti nekilnojamojo turto statybos leidimus, suteiktus valstybės institucijų. Dėl šios priežasties, įsigyti statiniai buvo pripažinti neteisėtais, nurodyta juos nugriauti, o valstybė realios kompensacijos už patirtą žalą nesuteikė. 2025 m. EŽTT nurodė, kad nacionaliniai teismai netinkamai atmetė ieškinį, kuris siekė apie 3 mln. eurų kompensaciją, remdamiesi senatimi, tokius būdu neleidžiant ieškovams tinkamai apginti savo teisių. EŽTT įpareigojo Lietuvą Skučams atlyginti 8 749 eurų turtinę ir 8 000 eurų neturtinę žalą.
Panašių pavyzdžių yra kone visame pasaulyje, kuomet valstybių politikai teismuose negalėjo apginti savo veiksmų teisėtumo.
Pavyzdžiui, „Vodafone“ prieš Indiją. Šis teisinis ginčas truko daugiau nei dešimtmetį, kuomet „Vodafone“ įsigijo mobiliojo ryšio operatorių „Hutchison Whampoa“. Dėl to Indijos institucijos pareikalavo sumokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių kapitalo prieaugio mokesčio. „Vodafone“ įrodė, kad sandoris tarp jos ir „Hutchison“ nesusijęs su jokiu Indijoje esančio kapitalo turto perleidimu, todėl ir laimėjo bylą. Indija 2020 m. buvo įpareigota sumokėti bendrovei bylinėjimosi išlaidas, kurios siekė virš 4 mln. eurų.
Panašiu laikotarpiu, 2019 m., teismas Venesuelą įpareigojo „ConocoPhillips“ sumokėti 8,7 mlrd. JAV dolerių už trijų naftos telkinių nusavinimą.
Tais pačiais 2019 m. teismas Pakistaną bendrovei „Tethyan Copper Company“ (TCC) įpareigojo sumokėti virš 5,9 mlrd. JAV dolerių už investicijų sutarčių pažeidimus, kuomet 2011 m. valstybė nesuteikė bendrovei kasybos nuomos teisės Reko Diq. Byla baigėsi 2022 m. bendru susitarimu.
2016 m. „Rusoro Mining“ laimėjo bylą prieš Venesuelą. Teisinis ginčas kilo, kai 2011 m. šalis nusavino „Rusoro“ aukso kasybos turtą. Bendrovei buvo priteista daugiau nei 966 mln. dolerių kompensaciją, kurios Venesuela nesumokėjo.
2012 m. „Occidental Petroleum“ laimėjo bylą prieš Ekvadorą. Šalis pralaimėjo bylą dėl neteisėto naftos licencijos nutraukimo, o bendrovei buvo priteista virš 1 mlrd. JAV dolerių.
2009 m. teismas nusprendė, kad Zimbavė neteisėtai nusavino komercines fermas, priklausančias Olandijos piliečiams ir taip pažeidė Olandijos bei Zimbabvės dvišalę investicijų sutartį. Dėl to „Funnekotter et al.“ iš valstybės teismas priteisė 12,40 mln. eurų.
2006 m. Argentina buvo įpareigota „Azurix“ sumokėti daugiau nei 165 mln. JAV dolerių dėl vandens kokybės standartų, baudų skyrimo ir tariamo provincijos valdžios institucijų kišimosi į sutartą tarifų sistemą.Bendrovės teigimu, Argentina pažeidė įsipareigojimus pagal JAV ir Argentinos dvišalę investicijų sutartį.
2003 m. Latvija pralaimėjo teisinį ginčą su „Nykomb“ dėl diskriminacinės elektros supirkimo kainos. Šalis buvo įpareigota sumokėti 1 600 000 latų, 6 proc. metinių palūkanų nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško apmokėjimo ir 2 mln. kronų kompensaciją už teisines išlaidas.
2003 m. teismas Čekijos Respubliką už TV licencijos nuvertinimą įpareigojo CME sumokėti 355 mln. JAV dolerių.
2000 m. byloje „Metalclad“ prieš Meksiką teismas verslui priteisė virš 16 mln. dolerių dėl valstybės neteisėto leidimo statyti sąvartyną atėmimą.
Naujausi komentarai