Teismui atmetus 350 klientų grupės prašymą atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl nutekintų automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ duomenų, grupę suvienijęs Vartotojų aljansas teigia sprendimą skųsiantis.

Vilniaus apygardos teismui atmetus tokį reikalavimą, nes, anot teisėjų, kiekvienas asmuo dėl žalos turėtų bylinėtis individualiai, Aljanso tarybos narys advokatas Rytis Jokubauskas sako, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

„Dabar vartotojų aljansas tikrai šitą sprendimą skųs, tai dar didelis klausimas, ar šitas sprendimas liks, koks jis yra dabar. Mes manom, kad tokia ir yra grupės ieškinio idėja, – kadangi aplinkybės visų yra praktiškai identiškos – galima būtų nagrinėti kaip grupės ieškinį“, – BNS sakė R. Jokubauskas.

„„Mes esam labai nusivylę (sprendimu – BNS) (...). Mūsų advokatai jau dirba prie skundo“, – pridūrė jis.

Teismas vasario 19 dieną iš dalies patenkino Vartotojų aljanso suvienytos grupės prašymą ir pripažino, kad „Modus Group“ valdoma įmonė „Prime leasing“, nuo kibernetinių įsilaužėlių neapsaugojusi „CityBee“ klientų duomenų, pažeidė įstatymą, tačiau atmetė reikalavimą atlyginti 103 tūkst. eurų žalą.

Pasak teismo, neturtinės žalos įrodinėjimas yra individualus ir negali būti nagrinėjamas bendrai.

Dabar vartotojų aljansas tikrai šitą sprendimą skųs, tai dar didelis klausimas, ar šitas sprendimas liks, koks jis yra dabar.

 

R. Jokubausko teigimu, teismo nutartyje yra „tam tikrų prieštaraujančių dalykų“, todėl siekiant juos pašalinti sprendimas turi būti nagrinėjamas aukštesnės instancijos teisme.

„Vienoj daly teismas sako, kad grupės nariai patyrė galbūt nevienodą žalą, tokiu būdu kaip ir pripažindamas, kad ta žala buvo, tik klausimas, kad galbūt tas dydis skiriasi. Toliau teismas daro išvadą, kad tada reikia kreiptis individualiais ieškiniais, kas okey, ir tada toliau šitoje dalyje reikalavimą atmeta, kas yra visiškas alogiškumas – tada teismas šitoje dalyje reikalavimą turėtų laikyti nenagrinėtu“, – aiškino Vartotojų aljanso atstovas.

Jis pridūrė, kad individuali žalos atlyginimo suma nebūtų labai didelė ir ne kiekvienas žmogus turi pakankamai lėšų ir laiko bylinėtis, todėl grupės ieškinys yra tinkamiausias sprendimas.

„Aš manau, kad bandytų (nukentėjusieji prašyti neturtinės kompensacijos individualiai jei teismas galutinai atmestų grupės prašymą – BNS), bet čia dar anksti spręsti, nes mes manom, kad tas sprendimas, toks, koks jis dabar yra, jis tikrai toks neliks, nes pagal mūsų vertinimą toks sprendimas neturėtų likti“, – sakė R. Jokubauskas.

„Tokia ir yra grupės ieškinių idėja, kai nėra verta (bylinėtis – BNS) kiekvienam atskirai, kad būtų verta kartu, tai mes manom, kad grupės ieškinys kaip toks, jis išliks“, – pridūrė advokatas.

Vartotojų aljansas kolektyvinį ieškinį inicijavo pernai gegužę. Lapkritį Vilniaus apygardos teismas jį atmetė motyvuodamas tuo, kad aljansas nėra tinkamas atstovas, tačiau gruodį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė jį nagrinėti iš naujo.

2021 metų vasarį nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 800 tūkst. registruotų klientų bazę.