Lietuva 10 metų bylinėjosi su Prancūzijos koncernu „Veolia“. Įrodinėjo, kad prieš du dešimtmečius, kai „Veolia“ supirkinėjo Lietuvos katilines, per machinacijas, kyšius politikams buvo tyčia iškeltos šildymo kainos, jog gyventojai permokėtų.  

Praėjusią savaitę paskelbta, kad ginčo nebėra. Vašingtono arbitraže Lietuva su „Veolia“ sudarė taikos sutartį. Energetikos ministerija sako, jog būtina pabrėžti, kad šiame arbitraže Lietuva gynėsi. „Veolia“ pirmoji pateikė ieškinį – kaltino, kad Lietuva keisdama įstatymus esą varžė jų veiklą.  

„Šiame arbitraže būtent iš Lietuvos buvo reikalaujama 102 mln. eurų“, – teigė energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis.

Mainais už taiką pati „Veolia“ sutiko Lietuvai mokėti 35 mln.

„Tai pirmas kartas istorijoje, kai kita pusė paduodama į arbitražą, bet tas pareiškėjas pats susimoka šaliai, kurią kaltina“, – pranešė A. Pikžirnis.  

LNK stop kadras.

Lietuva gaus 35 mln. eurų. 16 mln. Lietuva išleido advokatams. Likusius 19 mln. ketinama padalinti paramai Ukrainai ir grąžinti šilumos vartotojams. Neskelbiama kaip.

Prezidentas sakė, jog aukščiausi Prancūzijos vadovai spaudė baigti ginčą su „Veolia“.  

„Man teko iš pačių aukščiausių Prancūzijos politikų gauti užklausimų dėl „Veolia“ istorijos ir jos galimo išrisimo“, – tikino Gitanas Nausėda.

Aiškėja, kodėl prancūzai galėjo būti tokie suinteresuoti mokėti 35 milijonus, nes Lietuva įsipareigojo nebekelti „Veolia“ pretenzijų. Nors iki praėjusios savaitės kėlė labai rimtų.

Dar viena byla tebevyksta Lietuvos teisme – Vilniaus apygardos. Energetikos ministerija reikalauja priteisti 240 milijonų eurų iš „Veolia“ ir buvusių jų partnerių: „Icor“ grupės, buvusio „Rubicon“, tuomečių „Rubicon“ vadų ir tuomečio Vilniaus mero Artūro Zuoko.  

„Tada turime situaciją, kai užsidaro Lietuvos reikalavimai „Veolia“ lietuviškoje byloje. Kas liečia fizinius asmenis, buvusį „Rubicon“, dabar „Icor“, tai ta apimtimi lieka“, – aiškino energetikos viceministras.

Byloje dėl žalos atlyginimo nebelieka „Veolia“, Lietuva penkis kartus mažina reikalaujamą atlyginti sumą, kurią permokėjo gyventojai.

„Skaičiai tikslinami, bet ką įvardijęs ministras, tai lieka klausimas apie 50 mln. eurų“, – duomenimis dalinosi A. Pikžirnis.

Taigi sumokėdama 35 mln., „Veolia“ išvengė pretenzijų mokėti beveik 200 mln.Lietuvos vadovai neigia, kad buvo pasirinkti geri santykiai su prancūzais, o ne vartotojų gynimas tiesiog nubraukiant beveik 200 mln. eurų.  

Tai iki praėjusios savaitės dar vadinti kaip permokėti dėl „Veolia“ kaltės.  

„Tikiuosi, kad šioje vietoje padedame tašką. Ieškiniai, kurie prieš „Icor“ ir poną A. Zuoką lieka galioti. Jų rezultato lauksime ateityje“, – pabrėžė Respublikos prezidentas.

Prancūzijos vadovai dabar spaudė nesibylinėti su „Veolia“.

Buvęs energetikos ministras sako, praeityje prancūzų politikai spaudė atidaryti „Veolia“ vartus.  

„Ji stengėsi plėsti tinklą, gavo palaikymą iš ambasados ir tai buvo spaudimas Lietuvai“ – akcentavo buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Taigi, Lietuva pinigų reikalaus tik iš buvusių „Rubicon“ vadų ir A. Zuoko, kurio argumentas dabar, kad teismai apskritai beprasmiai, nes advokatai kainuoja.  

„ Lietuva per šią bylą yra daug netekusi ir ši byla bus įrašyta į juoduosius besikuriančios valstybės puslapius“, – teigė buvęs Vilniaus meras A. Zuokas.

Prokurorai ir advokatai sako, jog taikos sutarimas arbitraže negalės tapti argumentu teisme, ginantis A. Zuokui ar buvusiems „Rubicon“ vadams.  

„Yra pasakyta, kad įtakos gali turėti tik tuo atveju, jei tai yra ginčai, kuriuose dalyvauja tos pačios šalys“, – sakė „WIDEN“ advokatas Mantas Mikalopas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Arbitraže buvo tik Lietuva ir Prancūzijos bendrovė. Lietuviškame teisme – daugiau įmonių ir asmenų.  

Galiausiai, Aukščiausiasis teismas jau sprendė šį klausimą ir pasakė, kad arbitražas ir byla Lietuvoje yra atskiri dalykai.  

„LAT atsisakė stabdyti bylą kuri vyksta Vilniaus apygardos teisme, ryšiumi su byla, kuri vyko Vašingtono arbitraže. Pasakydamas, kad dėl ES reguliavimo dalykų prejudicijos neįžvelgia“, – kalbėjo M. Mikalopas.

Lietuvai atstovaujantys advokatai teisme kalbėjo, kad „Veolia“ Lietuvoje kūrė korupcijos finansavimo schemas. Konkursai tiekti šilumą buvo butaforiniai, su politikais būdavo sutarta iš anksto.

Anot teisme kalbėjusių advokatų, buvo ir pinigų pervedimai per ofšorines įmones, pavyzdžiui, tuomečiam Vilniaus merui A. Zuokui.