Verslo pradžia: „Brexit“ pokyčiai ir galimybės | Diena.lt

VERSLO PRADŽIA: „BREXIT“ POKYČIAI IR GALIMYBĖS

  • 0

Nedidėjant aiškumui dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos („Brexit“), norintieji kurti verslą šioje šalyje su nerimu laukia skyrybų. Bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys teigia, kad neverta pamesti galvos. Įmonių steigimo procesas šioje šalyje tikrai nepasunkės, nebent keistųsi įstatymai, reglamentuojantys steigėjų iš trečiųjų šalių teises ir pareigas. Tai šiuo metu mažai tikėtina.

Muitų sistema

Šiandien politikai ir aktyvūs visuomenės nuomonės formuotojai daugiausiai nerimo išreiškia dėl grėsmės Didžiajai Britanijai išstoti iš ES be susitarimo (angl. no deal). Tokio precedento Bendrijos istorijoje dar nėra buvę. Todėl nemažai žmonių, kurie parduodavo prekes ar paslaugas Didžiosios Britanijos rinkai, savo veiklą registruoja Lietuvoje. Įmonių steigimo ir konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius skaičiuoja, kad verslininkai, įsteigdami juridinį asmenį Anglijoje, gali gerokai sutaupyti dėl muitų ir taip išlaikyti konkurencinį pranašumą.

„Labiausiai yra bijoma, kad po „Brexit“ Lietuvos kompanijos gali prarasti pakankamai didelę Anglijos eksporto rinką (arba dėl atsiradusių muitų ji gali tapti nebe tokia pelninga). Gan paprastas atsakymas būtų kurti juridinį asmenį Britanijoje, ypač tiems, kurie nori tiesiog paprasčiau parduoti savo prekes ar paslaugas šioje šalyje po „Brexit“. Juk kol kas nėra aišku, kokie muitai atsiras šioje šalyje skirtingoms prekėms ir paslaugoms, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Tai padėtų ir netarifinius barjerus atsiradimo atveju. Anglijoje pagamintas produktas ar suteikta paslauga bus parduodama tiesiog kaip vietinė, be jokių barjerų”, – teigia L. Čiutys.

Šiuo metu lietuviai į Didžiąją Britaniją daugiausiai eksportuoja baldų (18 proc.) ir teikia transporto paslaugas (52 proc.). Šiandien britai žemės ūkio produkcijai, atvežtai iš trečiųjų šalių, taiko 11 proc. muitą, visų kitų grupių prekėms taikomo vidutinio muito dydis siekia 5 proc.

Paklaustas apie dabar galiojančias procedūras, pašnekovas pastebi, kad dar liko daugiau nei mėnuo įsteigti įmonę Anglijoje be jokių ribojimų.

Juodžiausias scenarijus ne toks ir juodas

L. Čiutys sako, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES be susitarimo, teisiškai lietuviai įgytų asmenų iš trečiųjų šalių statusą. Tai reiškia, kad nusprendus įsteigti įmonę taip pat gali atsirasti papildomų administracinių reikalavimų. „Tačiau Anglija visada pasižymėjo kaip labai lanksti verslui šalis“, – priduria jis.

Ekspertas viliasi, kad ES ir JK pavyks susitarti. „Nors stebint pranešimus viešojoje erdvėse sunku tuo tikėti, bet kadangi abi pusės yra suinteresuotos pasiekti „švelnųjį Brexitą“, gali pavykti pasirašyti susitarimą. Jeigu taip nutiktų, greičiausiai su JK bus tokie patys santykiai, kaip ES su Norvegija ar Šveicarija. Tai reikštų, kad galiotų bevizis režimas ir, iš esmės, neprisidėtų perteklinių reikalavimų norintiems steigti įmonę JK“, – sako „LC paslaugų centro“ direktorius.

Tuo tarpu, britų dienraštis „The Guardian“ skelbia, kad tvyrant nežinomybei dėl JK išstojimo sąlygų, kas penktas britas kaupia maisto, gėrimų ir vaistų atsargas. Finansų organizacijos „Premium Credit“ duomenimis, kiekvienas iš kaupiančiųjų tokias atsargas maistui, gėrimams ir vaistams jau papildomai išleido po vidutiniškai 380 svarų (kiek daugiau nei 400 eurų). Iš viso britai atsargoms išleido apie 4 mlrd. svarų (4,38 mlrd. eurų), – rašoma vietinėje spaudoje.

To pačio tyrimo duomenimis, artėjant „Brexit“, pasiturintys britai į šalį ėmė įvežti daugiau prabangių automobilių. 2018 metais į Didžiąją Britaniją buvo importuota 16 proc. daugiau prabangių automobilių nei kelis metus prieš tai. Paklausa auga ir kitų prekių, ypač prabangos.

Padidėjusiu susidomėjimu kelionėmis jaučia ir vežėjai, fiksuojantys rekordinius pervežimo srautus.

Didžioji Britanija rengiasi išstoti iš Europos Sąjungos šių metų spalio 31 dieną.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS