VYRIAUSYBĖ: SANKCIONUOTŲ ĮMONIŲ TURTUI VALDYTI SIŪLOMA SKIRTI ADMINISTRATORIŲ

Europos Sąjungai taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad sankcionuotų įmonių turtui valdyti Lietuvoje turėtų būti skiriamas laikinasis administratorius. Be to, siūloma, kad įšaldytas turtas galėtų būti realizuojamas paverčiant jį pinigais ir lėšas saugant depozitinėse sąskaitose.

Sprendimas bus aktualus Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonei „Lifosa“, kurios veikla sutriko po to, kai ES kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, o įmonės sąskaitos buvo įšaldytos.

Tokius Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimus Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pakeitimai reikalingi augant Europos Sąjungos taikomų sankcijų tempams.

„Dabar, kai į savaitę ES priima po paketą naujų sankcijų, daug sankcijų personalinių, (...) susijusių su disponavimu turtu ir tai reiškia, kad įvairūs aktyvai – ar nekilnojamas turtas, ar akcijos, ar kiti dalykai. Jau buvo indikuota ir anksčiau, kad trūksta tokių instrumentų, kaip laikinasis administratorius. Yra tikslas, kad subjektas veiktų, bet sankcionuotas asmuo negalėtų niekaip naudotis to subjekto teikiama nauda“, – Vyriausybės posėdyje sakė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymu įstatymą siekiama papildyti nuostatomis dėl laikinojo administratoriaus juridiniams asmenims ir jų turtui, kuriam taikomos sankcijos, skyrimo.

„Pagrindiniai pakeitimai – nuostatos dėl laikinojo administratoriaus juridiniams asmenims arba turto, kuriam taikomos sankcijos esant ekonominei, socialinei ar ekologinei svarbai ar rizikai, tai galimas „Lifosos“ ir panašus atvejis. Būtų institutas, panašus į bankroto administratoriaus“, – Vyriausybės posėdyje sakė užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis. .

Viceministras vėliau BNS paaiškino, kad laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas – išlaikyti įmonę, kad ji galėtų toliau veikti. Administratorius taip pat galėtų nuspręsti parduoti greitai gendantį arba kitą įmonės turtą, kurio vertė greitai mažėja.

„Turto realizavimas – tokiu atveju, kai yra greitai gendantis turtas arba jis greitai nuvertėja, tada yra galimybė jį parduoti. Čia gali būti ir atsargos, ir greitai gendantys produktai, tai būtų aukciono būdu. Kadangi tai įmonės turtas, tai jis ir liktų įmonei, jos veiklai, savaime jų neatiduodant“, – BNS sakė R. Karoblis.

„Kai sankcijos pasibaigtų, būtų nuspręsta, ką daryti su tuo turtu. Ar, pavyzdžiui, galų gale akcijos parduodamos, arba idėja yra, kad panaudojamos lėšos atstatymui Ukrainos ir panašiai, bet dėl tokių dalykų dar nėra apsispręsta Europos Sąjungos mastu“, – kalbėjo jis.

URM teigimu, per pastarąjį mėnesį ES įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti, pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, stiprinti koordinavimą.

Laikinasis administratorius būtų skiriamas, kai tai būtina, siekiant išvengti neigiamų pasekmių visuomenei ar valstybei. Tuo metu įšaldytas turtas galėtų būti paverčiamas piniginėmis lėšomis, kai tai racionaliausia ekonomiškai.

Be to, siekiant sustiprinti tarptautinių sankcijų koordinavimą, Vyriausybė sudarys specialią komisiją.

„Dabartinė praktika parodė, kad turime perdėlioti visiškai sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, daugiau įgaliojimų konkrečioms institucijoms, bet paliekant koordinacinį vaidmenį sankcijų komisijai, kuriai vadovautų URM viceministras“, – sakė R. Karoblis.

Dėl ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, Lietuvoje jau įšaldyta apie 22,6 mln. eurų: 18,96 mln. eurų, beveik 3,98 mln. JAV dolerių ir per 3,2 mln. Rusijos rublių. Be to, sankcionuotiems asmenims apribotos galimybės naudotis trimis butais ir vienu žemės sklypu.

Lietuvoje finansinės sankcijos, susijusios su Rusija, taikomos dviem juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir septyniems juridiniams bei penkiems fiziniams asmenims, turintiems sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę.

Be to, dėl sąsajų  su Baltarusija įšaldyta daugiau nei 36 tūkst. eurų trijų juridinių ir vieno fizinio asmenų sąskaitose.

R. Karoblis: paskyrus laikiną administratorių „Lifosa“ galėtų tęsti veiklą

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis sako, kad Seimui priėmus įstatymo pataisas ir paskyrus laikinąjį Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės „Lifosa“ administratorių, tai leistų įmonei toliau veikti.

Pasak R. Karoblio, laikinasis „Lifosos“ administratorius galėtų būti paskirtas iš karto, priėmus Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimus Seime – jiems trečiadienį pritarė Vyriausybė. Tuomet įmonė galėtų tęsti veiklą, būtų išlaikomos darbo vietos.

„Finansų ministerija turi teisę paskirti administratorių, mano supratimu, („Lifosa“ – BNS) ir atitinka tuos kriterijus, kad būtų galima įjungti tą administravimo mechanizmą. (...) Realiai administratorius užtikrina tinkamą įmonės veikimą, tai gaunasi, kad įmonė, tikėtina, veiks, bus rasti sprendimai“, – BNS sakė viceministras.

„Klausimai dėl žaliavų yra, bet tikėkimės, bus viskas gerai, o darbuotojams savaime, priklausomai nuo ekonominės veiklos, bus mokami (atlyginimai – BNS)“, – pridūrė jis.

Pasak R. Karoblio, galima būtų nieko nedaryti ir įmonė sustotų, tačiau Vyriausybė pasiūlė tvarką, kad įmonė veiktų toliau, gautų pajamas ir užtikrintų darbo vietas.

„Vienas variantas – nedaryti nieko ir tada įmonė sustoja, nemokami atlyginimai ir panašiai, išimtys gal gali būti taikomos kurį laiką darbuotojų atlyginimams ir prastovoms, bet vis tiek pinigai išsektų sąskaitose ir finalas toks. O antras variantas yra – mechanizmas ir daromas, kad įmonė veiktų toliau, generuotų pajamas ir užtikrintų darbo vietas“, – sakė R. Karoblis.

„Lifosa“ praėjusią savaitę pranešė, kad iš likusių žaliavų gamina diamonio fosfato trąšas bei jas sandėliuoja, o institucijoms pateiktas pasiūlymas, kaip bendrovė galėtų tęsti veiklą.

„Lifosoje“ dirba kiek daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų, vidutinis jų atlyginimas, „Sodros“ duomenimis, viršija 2,4 tūkst. eurų.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje kontroliuojanti Užsienio reikalų ministerija anksčiau leido daryti išimtį ir atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti už paslaugas, būtinas ir įmonės veiklai ir saugumui.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai, tačiau įmonės akcininkų struktūra kol kas nepasikeitė.