„Negalime turėti iliuzijų, kad tai nepaveiks nekilnojamo turto rinkos. Paveiks. Mūsų vertinimai rodo, kad būsto paklausa 2026-2027 metais galėtų padidėti nuo 3 iki 10 proc. Bet ta vertinimo skalė, intervalas yra pakankamai plati. Sakyčiau, nuo beveik nejaučiamo poveikio iki šiek tiek jaučiamo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Šimkus. 

„2026-uosius metus būsto rinka pasitinka pakilimo fazėje ir mes intensyviai stebime, kaip pokyčiai veiks būsto ir paskolų paklausą“, – pridūrė LB vadovas.

Anot G. Šimkaus, vis dar nežinoma, kokia dalis lėšų bus atsiimama. Pasak jo, didelė dalis kaupiančiųjų yra sukaupę mažai – iki 5–6 tūkst. eurų.

„Ir tikėtina, kad su pirmąja banga daugiau atsiims šitie asmenys. Vėlgi, jie atsiims tai, ką jie sukaupė, investicinę grąžą, bet dalis (pinigų – BNS) grįš į „Sodrą“. Ir vėlgi, ta suma bus dar mažesnė“, – aiškino LB vadovas.

„Kai mes kalbame apie būsto rinką ir naujo įsipareigojimo prisiėmimą, aš įsitikinęs, kad vis tik žmonės yra racionalūs ir supranta, kad tai yra įsipareigojimas 20–30 metų ir šiaip nešoka į tokį įsipareigojimą“, – teigė G. Šimkus.

Jis pažymėjo, kad nemažai analizių ir apklausų rodo, kad žmonės, atsiėmę lėšas iš antros pakopos, pirmenybę teiktų ne naujam įsipareigojimui, bet jau turimų skolų grąžinimui.

BNS rašė, kad nuo 2026-ųjų gyventojai galės iš antros pakopos pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikui sustabdyti įmokas.

Lietuvos bankas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, jog kaupimą nutrauks apie 40 proc. dalyvių.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,403 mln. gyventojų. o bendras jų sukauptas turtas rugpjūčio pabaigoje siekė apie 9,79 mlrd. eurų.

Su 10 proc. įnašu būstui skolinsis apie penktadalis bankų klientų

Lietuvos bankui (LB) nutarus nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės sumažinti pradinį įnašą pirmąjį būstą norintiems įsigyti žmonėms, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, jog tokių bus apie 20 proc. visų imančių būsto paskolas bankų klientų. 

„Mes skaičiuojame, kad tai yra apie 20 proc. (bet kokias būsto paskolas imančių bankų klientų – BNS). Mes remiamės, kad apie 20 proc. ėmė paskolą su 15 proc. pradinio įnašo reikalavimu, tai darome prielaidą, kad tai daliai būtų taikomas dešimtukas“, – LB nekilnojamojo turto (NT) konferencijos metu surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Šimkus.

LB spalį atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus ir paskelbė, kad nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip yra dabar.

Pasak G. Šimkaus, būsto įperkamumui sugrįžus į priešpandeminį lygį būsto rinka atgyja, tačiau situacija didmiesčiuose siunčia „tam tikrus nerimo signalus“.

„Būstas didmiesčiuose tampa pakankamai brangus, jį įsigyti be paskolos yra sunku arba per sunku, per sudėtinga. Ir kaupimas pradiniam įnašui ilgėja. Pavyzdžiui, didmiesčiuose sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai kartais trunka dešimtį metų. O kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jeigu pajamos šeimos mažesnės negu vidutinės, klausimas, kiek tai yra įmanoma“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

Pasak jo, sumažinus pradinį įnašą iki 10 proc. trečdaliu sutrumpės laikas, reikalingas sutaupyti tokią sumą.

LB sprendimu 10 proc. įnašas galės būti taikomas, kai būsto pirkėjas per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavo būsto. Tuo metu jį jau turintys, tačiau pirmą paskolą imantys žmonės turės sukaupti bent 15 proc.

30 proc. pradinio įnašo ir toliau bus reikalaujama imant paskolą antram ar paskesniam būstui, o jei žmogus yra grąžinęs daugiau nei pusę ankstesnės paskolos, jam užteks ir 15 proc. 

Reikalavimai nebus privalomi – kaip ir dabar, bankai individualiai spręs, kokį pradinį įnašą paskolos gavėjui nustatyti.

LB skelbia, kad dabar būsto paskolas su minimaliu pradiniu įnašu ima apie 37 proc. visų pirmojo būsto pirkėjų, dalis jų mokėti didesnį įnašą nusprendžia savarankiškai.

LB taisyklių pakeitimai taip pat numato, jog paskolos įmoka negalės būti didesnė nei 50 proc. žmogaus pajamų, kai palūkanų norma yra ne mažesnė nei 6 proc. Tai reiškia, jog bus tikrinama, ar paskolos gavėjai gali skirti daugiau nei pusę savo pajamų įmokai, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 procentų.

Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

LB skaičiuoja, jog dėl nuostatų pakeitimų NT kainos per trejus metus galėtų ūgtelti apie 1,6 proc. daugiau nei augtų įprastai.