Šiandien įsigalioja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25-o straipsnio dalis, numatanti, kokiais atvejais turėtų būti uždrausta eksploatuoti avarijose smarkiai aplamdytas mašinas ir kada toks draudimas gali būti panaikintas.

Nauja tvarka

Griozdišką pavadinimą turinčiame Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos apraše nurodoma, kad sprendimą uždrausti eksploatuoti apgadintą automobilį turės priimti į avarijos vietą iškviesti policijos pareigūnai. Svarbiausias kriterijus – po eismo ar kitokio įvykio transporto priemonė negali judėti sava eiga ir jai deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas. Jei mašina taip pažeista, policininkai anuliuoja techninės apžiūros galiojimą ir dviem egzemplioriais surašo atitinkamą administracinį sprendimą.

Vienas iš jų saugomas policijos įstaigoje, kurios pareigūnas priėmė sprendimą, kitas pasirašytas įteikiamas transporto priemonės valdytojui, kurio transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme.

Siekiant išvengti ginčų dėl to, ar policijos pareigūno sprendimas priimtas teisėtai, transporto priemonė ir jos atitinkami sugadinimai bus nufotografuoti. Sprendimas ir nuotrauka bus saugomi su eismo ar kitokio įvykio medžiaga.

Policijos pareigūnai duomenis apie transporto priemones, kurioms buvo priimtas sprendimas ir anuliuotas techninės apžiūros galiojimas, nedelsdami perduoda į techninės apžiūros informacinę sistemą.

Draudimas eksploatuoti apgadintą automobilį panaikinamas mašiną suremontavus ir pristačius į neeilinę techninę apžiūrą. Skirtingai nei įprastinė techninė apžiūra, transporto priemonės šeimininkas kontrolieriams turi pateikti pažymą iš atstatomąjį remontą atlikusios įmonės, kurioje patvirtinama, kad visiškai atkurtos kėbulo, rėmo, važiuoklės konstrukcijos dalys ir jų stiprumas bei automobilio gamintojo įrengta saugos įranga. Jei tokios pažymos žmogus pateikti negali, per neeilinę techninę apžiūrą atliekama techninė ekspertizė.

Jei ekspertai pripažįsta, kad mašina sutvarkyta tinkamai, jos savininkas gauna techninės apžiūros taloną, o ant valstybinio numerio priklijuojami atitinkami lipdukai.

Racionalumo paieškos

Vos paskelbus apie ketinimus įvesti tokią tvarką, jau seniai galiojančią daugelyje Europos šalių, kilo diskusijų, ar tai netaps dar vienu biurokratiniu trikdžiu ir neužkraus papildomų išlaidų į avariją patekusiam automobilininkui. Greičiausiai dėl to galutinėje šio dokumento redakcijoje neliko bent kiek rimtesnių saugiklių, kad per eismo įvykį apgadinta mašina vėl bus eksploatuojama tik visiškai suremontuota ir techniškai tvarkinga.

Pasak bendrovės "Transporto studijos" eksperto Ramūno Vėlavičiaus, sugadintą automobilį savininkas galės remontuoti savo nuožiūra bet kurioje automobilių remonto dirbtuvėje. Patvirtinimas, kad transporto priemonė po remonto vėl atitinka reikiamus saugumo reikalavimus, galės būti parašytas jos remontą atlikusios įmonės laisvos formos pažymoje.

"Mus kiek nustebino toks sprendimas, tačiau ši formuluotė iš esmės reiškia, kad pažymas apie atstatomąjį remontą galės rašyti kas tik panorėjęs. Per įprastą techninę apžiūrą patikrinti daugelį teiginių apie "visiškai atkurtą kėbulo, rėmo, važiuoklės konstrukciją ir automobilio gamintojo įrengtą saugos įrangą" kone neįmanoma. Kontrolierius gali pastebėti nebent akivaizdžias deformacijas ar konstrukcijos defektus. Ar viskas iš tiesų atlikta nepriekaištingai ir ar po remonto automobilis bus toks pat saugus bei gerai valdomas, galima įsitikinti nebent atliekant detalią techninę ekspertizę", – teigė R.Vėlavičius.

Tačiau tokia ekspertizė atliekama tik tais atvejais, kai automobilio šeimininkas nepristato minėtos pažymos arba pats pageidauja, kad mašiną remontavusių meistrų darbas būtų patikrintas nepriklausomų specialistų. Kadangi mažiausia ekspertizės kaina greičiausiai bus ne mažesnė kaip 200 litų (jos kainą lemia valandinio eksperto darbo įkainio tarifas ir laikas, kurį teks gaišti analizuojant dokumentus, apžiūrint mašiną, išbandant ją realiomis sąlygomis), mažai tikėtina, kad tam kas nors ryžtųsi savo valia.

Erdvė nesusipratimams

"Žinoma, sprendimas visus smarkiai avarijose apgadintus automobilius po remonto patikrinti techninių apžiūrų centre yra sveikintinas, tačiau akivaizdu, kad šios tvarkos rengėjai paliko labai daug erdvės įvairioms interpretacijoms. Tarkim, apibrėžtis, kas yra "stipriai sugadinta", nėra itin konkretus ir daugeliu atvejų sprendimas, ar sustabdyti techninės apžiūros galiojimą, priklausys tik nuo kelių policininko išprusimo ir nuovokumo. Be to, įvedus eismo įvykių deklaracijų sistemą, policijos pareigūnai vyksta tik į nedidelę dalį avarijų, per kurias apgadinami daugiau nei du automobiliai arba nukenčia žmonės. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas kaltas, policininkai nekviečiami, net jei ir mašinos iš tiesų smarkiai nukenčia. Apie atvejus, kai automobilio nesuvaldęs vairuotojas taranuoja pakelės medžius, ko gero, neverta net kalbėti", – teigė bendrovės "Transporto studijos" Valentinas Mitunevičius.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šia tvarka nebandoma apibrėžti, kokios įmonės gali išduoti pažymas apie atliktą avarijoje suniokoto automobilio remontą ir kokia atsakomybė joms tenka. Pirminiame dokumento projekte buvo fiksuojama, kad ekspertizės eismo įvykiuose "mirusioms" ir naujam gyvenimui prikeltoms mašinoms nereikia tada, kai automobilis remontuojamas gamintojo atstovybėje. Tačiau būgštaujant, kad tai sukeltų tiek likusių automobilių remontininkų, tiek pigesnių paslaugų ieškančių mašinų savininkų nepasitenkinimą, numatyta visiška laisvė.

"Tokia liberali tvarka galioja ir Vokietijoje, tačiau ten techninės kultūros lygis ir žmonių mentalitetas gerokai skiriasi nuo mūsiškio. Ne paslaptis, kad Lietuvoje neretai automobilininkai iškylančias problemas stengiasi ne iš esmės išspręsti, o jas užmaskuoti. Atskleisti tokių atvejų net ir per neeilinę techninę apžiūrą kone neįmanoma, nes jokios dokumentacijos, liudijančios apie per avariją sugadintas detales, mašinos savininkas pateikti neprivalo, o kontrolierius neturi teisės gilintis į tokio automobilio "ligos istoriją", – samprotavo V.Mitunevičius.

Ekspertas R.Vėlavičius atkreipė dėmesį, kad dalies automobilio agregatų ir dalių remontas neturi didesnės įtakos eismo saugumui, o kai kurios klaidos gali sukelti rimtų bėdų.

"Pavyzdžiui, mašinos žibintus kai kas galbūt laiko smulkmena, tačiau jei po avarijos jie netinkamai sutvarkyti, aukščio reguliavimo mechanizmas sugadintas, o žibintas užfiksuotas vienoje padėtyje – visi priešpriešiais atvažiuojantys bus akinami. Panaši padėtis yra su važiuokle. Tikrinant automobilį ant stendo, kai kurių defektų pastebėti neįmanoma, tačiau važiuojant kelyje tam tikros remonto klaidos mašiną paverčia sunkiai valdoma. Tuomet iki nelaimės vienas žingsnis. Neabejoju, kad tokių incidentų įvyksta kasdien, tik eismo nelaimių statistikoje tai dažniausiai neatsispindi. Lietuvoje paprastai naudojami universalūs išaiškinimai, esą vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ar vairavo išgėręs. O Vokietijos techninės patikros įmonės "Dekra" duomenimis, dėl automobilio defektų įvyksta 8–9 proc. visų avarijų", – dėstė R.Vėlavičius.

Ekspertizės algoritmas

Paprašyti paaiškinti, kada ir kaip vis dėlto bus atliekamos per avarijas smarkiai apgadintų automobilių ekspertizės, pašnekovai akcentavo, kad jos bus atliekamos tik gavus užsakovo prašymą ir sudarius sutartį. Šioje sutartyje apibrėžiamas ekspertizės atlikimo tikslas ir objektas, pateikiama reikiama techninė dokumentacija.

"Vėliau viskas vyksta trim etapais: ekspertas analizuoja dokumentus, kuriuose užfiksuota, kaip buvo apgadintas automobilis, ir atlikto remonto aprašą, studijuoja, kurios detalės ir agregatai turėjo būti tvarkomi ar keičiami. Paskui transporto priemonė apžiūrima – tikrinama, ar kokybiškai atliktas remontas, ar atkurta eismo saugumui svarbių sistemų ir mazgų veikla, ratų ir kėbulo geometriniai parametrai. Trečias etapas – dinaminiai automobilio bandymai realiomis eismo sąlygomis", – aiškino R.Vėlavičius.

"Transporto studijų" ekspertai prognozavo, kad kol susiformuos praktika, kaip stipriai apgadintiems automobiliams oficialiai uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme, kils nemažai diskusijų. Specialistai siūlo, kad "stipriai apgadinta" turėtų būti laikoma mašina, kurios kėbulo pažeidimą būtų galima palyginti su maždaug 40 km/val. greičiu judančio automobilio smūgio į nejudančią kliūtį jėga. Tačiau tiksliai įvertinti tokius dalykus Lietuvoje gali maždaug penkiolika ekspertų.

"Analizavome šalių kaimynių patirtį šioje srityje. Tačiau aiškių kriterijų niekas neturi, todėl dažniausiai sprendimo teisė – drausti ar leisti automobiliui važinėti be papildomos techninės apžiūros – deleguojama policijos pareigūnui. Tas pats bus ir Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad mūsų šalyje daugiau apeliuojama į paties automobilio savininko sąmoningumą tikintis, kad jis pasirinks kokybiškas paslaugas teikiantį servisą ir nerizikuos savo saugumu", – akcentavo V.Mitunevičius.

Pašnekovas prisipažino, kad jo manymu, tokios įstatymo nuostatos pernelyg optimistinės, nes Lietuvoje dažnai imamasi tvarkyti net tokias ratuotas griuvenas, kurios bet kurioje kitoje šalyje laikomos neremontuotinomis, t. y. tokiomis, kurių atstatymo kaina didesnė už analogiško nesugadinto automobilio rinkos vertę.

"Turėti ekonominės naudos galima tik tokiu atveju, jei remontui naudojamos reikalavimų neatitinkančios detalės, nesilaikoma tam tikrų technologijų ir t. t. Deja, į šiuos dalykus net draudimo bendrovės retai kreipia dėmesį. Dar daugiau, pradėjus principingai reikalauti tinkamai suremontuoti apgadintą automobilį, kompensacijoms jie greičiausiai turėtų išleisti daugiau pinigų. Antai vairo kolonėlė, ratu pataikius į didesnę duobę, turėtų būti keičiama su trauklėmis ir kitomis pakabos detalėmis, nors vizualiai atrodo sveika, ji laikoma nepatikima. Deja, kiek teko girdėti, tokie reikalavimai vykdomi labai retai", – konstatavo V.Mitunevičius.

Lengvųjų automobilių apgadinimų intensyvumo įvertinimas pagal EES (Energy Equivalent Speed - angl.) parametrą

Techninių ekspertizių tvarka Prancūzijoje

Ekspertui vertintojui tenka labai svarbus vaidmuo, kai jis vertina sugadintą automobilį, paskui apžiūri jį dar kartą, kai būna atliktas remontas. Tai yra svarbiausias momentas, nes nuo ataskaitos išvadų priklauso, ar automobilis bus remontuojamas ir ar po remonto bus leista juo išvažiuoti į gatvę.

Draudimo įstaigos, gavusios pažymas apie avarijose atsiradusius pažeidimus, sprendžia, ar automobilio remonto išlaidos nėra didesnės už apdrausto objekto vertę. Draudikai privalo per 15 dienų, kai išduodama tokia pažyma, automobilio savininkui pateikti pasiūlymą laikyti jo automobilį absoliučiai sudaužytu ir pasiūlyti kompensaciją. Automobilio savininkui duodama 30 dienų atsakyti į šį pasiūlymą.

Tuo atveju, kai automobilio savininkas sutinka perleisti sugadintą automobilį draudikui, šis perduoda automobilio techninį pasą atsakingai registravimo įstaigai. Draudikas privalo parduoti automobilį įmonei, kuri mašiną utilizuotų arba panaudotų jo atskiras detales kitų automobilių remontui ar rekonstrukcijai.

Jei toks automobilis remontuojamas, jo eksploatacija galima tik tuo atveju, kai eksperto pažymoje patvirtinama, kad minėtasis automobilis tenkina visus saugos reikalavimus, kurie buvo paminėti kaip keliami reikalavimai pirmojoje eksperto pažymoje, kad visa tai suremontuota ir įprastinėmis sąlygomis automobilis saugus eksploatuoti.

Šaltinis: Prancūzijos avarijų tyrimo techninis institutas

Draudikai siūlo savo pagalbą

Žinią apie įsigaliojančią naują tvarką, pagal kurią per eismo įvykį smarkiai sugadintas transporto priemones reikės transportuoti ir iš naujo atlikti techninę apžiūrą, draudimo bendrovių atstovai išnaudojo savo paslaugų reklamai. Jie primena, kad daugelis apsidraudusių kasko turi ir pagalbos kelyje draudimą.

"Toks draudimas paprastai įsigyjamas su kasko. Jis užtikrina, kad nelaimės atveju kelionė nenutrūks, o jos pratęsimo išlaidas atlygins draudimo bendrovė", – sakė draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Pagalbos kelyje draudimu apsidraudę daugiau nei 60 proc. vairuotojų, kurie draudžia lengvuosius automobilius kasko.

Pasak A.Pilčico, pagalbos kelyje draudimas atlygina ne tik transportavimo išlaidas, bet gali būti surandama ir apmokama nakvynė, vietoje suremontuojamas automobilis, atvežama degalų ar atsarginiai rakteliai, atlyginamos automobilio saugojimo išlaidos ir pan.

Draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" duomenimis, kasmet apie penktadalį vairuotojų prašo transportuoti automobilį patyrus eismo įvykį.

"Ratų" inf.