Apibraižė ir – į kojas. Nenumokime ranka

Klaidos ir išlaidos

Pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, tokie atvejai nėra reti – ypač didesnių miestų daugiabučių kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse.

„Net ir nedidelis brūkštelėjimas gali virsti šimtus ar net tūkstančius eurų siekiančiu remontu. Problema ta, kad, radę nežinia kieno apgadintą savo automobilį, žmonės neretai sutrinka – nežino, ar kviesti policiją, ar iškart kreiptis į draudimą, ar tiesiog numoti ranka. Būtent šiose situacijose padaromos klaidos vėliau lemia ilgesnį žalos administravimo procesą ar didesnes asmenines išlaidas“, – sakė A. Gasparavičius.

Pasak eksperto, nereikėtų laukti, kol kaltininkas atsiras – vertėtų problemą pradėti spręsti iš karto.

„Jei žala jūsų turtui padaryta, o kas ją padarė – neaišku, reikėtų kreiptis į policiją, galbūt bus nustatytas kaltininkas. Jei turite KASKO draudimą, būtinai pasitikrinkite, ar nėra numatyta prievolė jums nedelsiant apie įvykį pranešti policijai. Taip pat svarbu žinoti, kad dažnu atveju nenustačius kaltininko KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą“, – tvirtino A. Gasparavičius.

Jis pridūrė: dažniausiai nukentėjusieji suklysta jau pirmame žingsnyje – neužfiksuoja įvykio, nepasirūpina nuotraukomis, nesurenka liudininkų kontaktų, nepasitikrina savo draudimo sutarties ir joje numatytų pareigų.

Raštelis – tik dėl akių

Pasitaiko situacijų, kai kaltininkas, apgadinęs automobilį, ant priekinio automobilio stiklo palieka raštelį su savo kontaktais.

Pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo, net ir toks geranoriškas veiksmas ne visada apsaugo nuo rimtesnių padarinių.

„Jei esate kaltininkas, reikėtų palikti ne raštelį, o pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą ir nežinote, kas savininkas. Policija dažnai operatyviai randa automobilio šeimininką ar bent užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos“, – aiškino A. Gasparavičius.

Verta pasidomėti, ar šalia įvykio vietos nėra vaizdo kamerų.

Dažnai vairuotojai nėra linkę spręsti tokios situacijos geranoriškai ir akivaizdžiai piktnaudžiauja.

„Buvo atvejų, kai kaltininkas paliko raštelį, tai matė ir liudininkai, bet vėliau paaiškėjo, kad popieriaus lapelis – be jokio įrašo arba su neteisingu telefono numeriu. Tačiau, liudininkams pateikus kaltininko automobilio valstybinį numerį, jis netrukus buvo identifikuotas ir nubaustas“, – pažymėjo A. Gasparavičius.

Svarbu nedelsti

Net nežymus kito automobilio įbrėžimas yra traktuojamas kaip eismo įvykis, todėl pasišalinimas gali sukelti rimtų padarinių.

„Jei asmuo, padaręs žalą kitų turtui, be svarbios priežasties palieka įvykio vietą neatlikęs pareigų, kurias numato Kelių eismo taisyklės, tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos. Tokiam piliečiui bus taikoma administracinė atsakomybė ir atimtos teisės vairuoti transporto priemonę. Jei pasišalinama, kai sužalojamas ar žūsta žmogus, – taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – akcentavo ekspertas.

Pasak jo, svarbiausia nesutrikti ir kuo skubiau užfiksuoti situaciją. Pirmiausia reikėtų nufotografuoti automobilio pažeidimus iš skirtingų kampų, taip pat bendrą stovėjimo vietą ir aplinką. Tuomet verta pasidomėti, ar šalia nėra vaizdo kamerų. Jei kas nors matė įvykį, būtina užsirašyti liudininkų kontaktus.

Galiausiai nereikėtų delsti ir kuo anksčiau susisiekti tiek su policija, tiek su draudimo bendrove.