Tokias Saugaus eismo automobilių keliais bei Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas siūlo „aušriečiai“ ir  liberalai, jas parėmė keli „valstiečiai“ bei socialdemokratai.   

Kaip BNS sakė „aušrietis“ Tadas Sadauskis, įsigaliojus pataisoms techninę apžiūrą vairuotojai galėtų atlikti ir sertifikuotuose servisuose, o ne tik techninės apžiūros centruose, todėl sumažėtų patikros laukiančių vairuotojų eilės. 

„Tai būtų patogumas vairuotojui, galėtų servisas nustatytus smulkius gedimus ar kokius trūkumus pataisyti ir išduotų techninį lapą, kad automobilis techniškai tvarkingas ir gali dalyvauti eisme. Ir nebereikėtų važiuoti į techninės apžiūros centrą“, – aiškino T. Sadauskis. 

Pasak jo, ne kiekvienas servisas galėtų teikti tokias paslaugas. Be to, anot jo, sumažėtų paslaugos kaina.

T. Sadauskis BNS pabrėžė, kad pertvarkyti automobilių techninę apžiūrą siekiama dėl dviejų priežasčių: palengvinti apžiūrą ir ruošiantis galimai dažnesnei senesnių nei 10 metų automobilių techninei apžiūrai, kaip pasiūlė Europos Komisija (EK).

Turime būti tam pasiruošę.

Lietuvoje 80 proc. automobilių amžius siekia daugiau nei 10 metų. 

T. Sadauskio teigimu, jei įsigaliotų toks EK siūlymas, tikėtina, eilės patikrų centruose pailgėtų: „Turime būti tam pasiruošę.“

Manoma, kad pataisos išplėstų galimybes rinkoje dalyvauti naujoms įmonėms – siūloma atverti kelią tokias paslaugas Lietuvoje teikti ir kitoms ES įmonėms.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ BNS priminė galutinį teismo sprendimą, kad techninė apžiūra yra išimtinai valstybės funkcija, deleguota įmonei, ji susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje.   

„Transekstos“ atstovas Renaldas Gabartas BNS nurodė, kad suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės tikrintų jų pačių darbo kokybę.

„Tokiu atveju užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo įmonės (servisai – BNS) galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus ženkliai lengviau“, – BNS aiškino jis.  

R. Gabartas pabrėžė, kad Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninę apžiūrą iš karto pažymas gauna bemaž 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – apie 54 proc.).

„Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra be techninių defektų, kas, akivaizdu, yra netiesa. Tokį aukštą praeinamumo rodiklį gali lemti tik kontrolierių netinkamai atliekama apžiūra, virtusi formalumu ir paprasčiausiu dokumentų pardavinėjimu“, – tvirtino R. Gabartas.

Šiuo metu kiekviename Lietuvos regione veikia po vieną bendrovę: Vilniaus regione – „Tuv Nord Lietuva“ („Tuvlita“), turinti 13 padalinių, Klaipėdos – „Transkona“ (7), Alytaus – „Skirlita“ (6), taip pat Kauno (9), Šiaulių (7), Panevėžio (6), Marijampolės (3), Utenos (8), Telšių (6) ir Tauragės (4) techninės apžiūros centrai.

Dabar šios įmonės negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų, pavyzdžiui, remontuoti automobilių, pardavinėti atsargines detales. Jos tikrina tik techninę būklę ir šalina iš eismo grėsmę kitiems keliančias mašinas.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo liepos techninė apžiūra brangsta: kainų augimą labiausiai pajus dujinių lengvųjų automobilių savininkai, kurie už patikrinimą mokės 2 eurais daugiau – 30,9 euro, benzininių – 1,6 euro dagiau (24,6 euro), dyzelinių – 1,9 euro (28,6 euro), o mopedų ir motociklų – 80 centų (12 eurų).