Pribloškiantys skirtumai

Portugalijoje ir Graikijoje beveik penktadalis parduodamų naujų automobilių yra įtraukiami į grąžintinų remontui sąrašą. Tuo tarpu Belgijoje arba Didžiojoje Britanijoje šis skaičius yra net penkis kartus mažesnis.

Tokius paradoksus apie transportą atskleidė platus tyrimas, apėmęs net 26 valstybes.

Kaip žinia, gamykliniai defektai gali būti smuklūs, kurių pirkėjas nė nepajus. Tačiau būna ir tokių, kurie gali kelti gana rimtą pavojų vairuotojo ir keleivių saugumui. Kartais automobilio trūkumai išryškėja tik po kurio laiko, todėl gamintojai yra įpareigoti susiklosčius tokioms aplinkybėms nedelsiant informuoti vairuotojus apie būtiną tokio transporto grąžinimą remontui.

Vis dėlto neretai vairuotojai į taip vadinamą atšaukimą nesureaguoja ar pamiršta pasirūpinti savo automobiliu patys, todėl keliuose važinėja daugybė transporto priemonių su nepašalintais gamykliniais trūkumais.

Laukia atnaujinimų

Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ ekspertai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kuriose šalyse yra didžiausia tikimybė įsigyti naudotą transporto priemonę su gamykliniais defektais.

Tyrime buvo išanalizuotos klientų įsigytos automobilių istorijos ataskaitos nuo 2023 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo, kuriose rasta įrašų apie gamintojų paskelbtą automobilio susigrąžinimą remontui. Įmonės turimi automobilių duomenys leidžia nustatyti, ar problema buvo pašalinta, ar ne. Kai kurių automobilių su įrašais apie būtiną jų grąžinimą remontui statusas yra nežinomas.

Pasak specialistų, automobilių industrijoje susigrąžinimai remontui neišvengiami ir visi gamintojai kartas nuo karto su tuo susiduria. Bene dažniausiai mašinos susigrąžinamos remontui dėl oro pagalvių, saugos diržų, stabdžių ir elektros sistemos gedimų. Įvairūs naujų transporto priemonių trūkumai nestebina, tad neretai naujų modelių „ligas" gamintojai išgydo tik pristatydami atnaujintas tų pačių modelių versijas, vadinamuosius faceliftus.

Bėda: nors gamintojai susigrąžino modelius su „Takata“ oro pagalvėmis remontui, eismo įvykiuose vis tiek buvo neišvengta sužeidimų. / Regimanto Zakšensko asociatyvi nuotr.

Liūdnos pasekmės

Vis dėlto kai kuriais atvejais nustatytos problemos privalo būti sprendžiamos nedelsiant, o tokių automobilių vairuotojams rekomenduoja jų neeksploatuoti iki trūkumai bus pašalinti.

„Kadangi transportas modernėja, o jame naudojama vis daugiau įvairių elektronikos įrenginių, susigrąžinimų remontams daugėja. Visgi paprastai vairuotojams tai nesukeli daug nepatogumų, o smulkūs trūkumai paprastai pašalinami kasmetinių techninių aptarnavimų metu“, – aiškino „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Smulkūs trūkumai paprastai pašalinami kasmetinių techninių aptarnavimų metu.

Tiesa, kai kurie gamykliniai trūkumai gali sukelti ir rimtų padarinių. 2013 m. visą pasaulį apskriejo žinia, kad dėl Japonijos korporacijos „Takata“ gamintų oro pagalvių sistemų gedimo milijonai automobilių buvo nesaugūs.

Nors tokie automobilių gamintojai kaip BMW, „Chrysler“, „Ford“, „Honda“, „Mazda“, „Nissan“ ir „Toyota“ susigrąžino modelius su „Takata“ oro pagalvėmis remontui, įvairiuose eismo įvykiuose vis tiek buvo neišvengta žmonių žūčių ir sužeidimų. Net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo šios istorijos, antrinėje rinkoje vis dar galima rasti automobilių su šio gamintojo oro pagalvėmis.

Bėda: nors gamintojai susigrąžino modelius su „Takata“ oro pagalvėmis remontui, eismo įvykiuose vis tiek buvo neišvengta sužeidimų. / L. Balandžio / BNS asociatyvi nuotr.

Lietuva per vidurį

Iš visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų automobilių, 6,5 proc. buvo bent kartą įtraukti į gamintojų sudarytą remontui grąžintinų modelių sąrašą.

Pagal šį rodiklį mūsų šalis su Slovėnija dalijasi 14–15 vietas iš 26 tyrime dalyvavusių valstybių. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis yra tik 4,9 proc., Estijoje – 6,1 proc., Lenkijoje – 5,7 proc.

Daugiau nei trečdalio mašinų trūkumai buvo pašalinti, tačiau didesnė jų dalis remontui nebuvo pristatyti ir toliau važinėja Lietuvos keliais.

Daugiau nei trečdalio (36,9 proc.) mašinų trūkumai buvo pašalinti (14 vieta), tačiau didesnė jų dalis remontui nebuvo pristatyti ir toliau važinėja Lietuvos keliais arba jų statusas nežinomas. Latvijoje šis rodiklis kiek mažesnis – 34,2 proc., Lenkijoje – tik 27,6 proc.

„Perkant naudotą automobilį svarbu įsitikinti, ar gamintojas buvo paskelbęs, kad jis turėtų būti grąžintas remontui. Jei taip – ar problema buvo išspręsta. Priešingu atveju savininkas rizikuoja savo saugumu: ilgainiui gali atsirasti ir įvairių mechaninių problemų“, – aiškino M. Buzelis.

Išeitis: neretai naujų modelių „ligos" pašalinamos pristatant atnaujintas versijas. / L. Balandžio / BNS asociatyvi nuotr.

Pietuose – problemos

Iš visų tyrime dalyvavusių šalių daugiausia automobilių, kurie buvo įtraukti į remontui grąžintinų modelių sąrašą, yra Portugalijoje (18,2 proc.), Graikijoje (17,6 proc.), Ispanijoje (14,5 proc.), Bulgarijoje (13,9 proc.) ir Vokietijoje (11,5 proc.).

Tiesa, automobilių su pašalintais trūkumais skaičius skiriasi. Portugalijoje 38 proc. savininkų atsiliepė į gamintojo raginimus sugrąžinti automobilius remontui, Graikijoje – 50,2 proc., Ispanijoje – 42,2 proc., Bulgarijoje – 42,6 proc., o Vokietijoje – 48,5 proc. Šie duomenys tik patvirtina, kad nemažai vairuotojų į gamyklinius trūkumus nežiūri rimtai ir yra linkę juos ignoruoti.

Mažiausia remontui grąžintinų automobilių dalis buvo užfiksuota Didžiojoje Britanijoje (3,1 proc.), Belgijoje (3,1 proc.) ir JAV (3,2 proc.).

Turint omenyje didelį remontui nepristatytų ratuočių skaičių ir vis modernėjančias technologijas, naujo automobilio ieškantys pirkėjai turėtų būti itin atidūs. Besidomintiems patariama atkreipti dėmesį į istorinius transporto priemonės duomenis ir išsiaiškinti, ar automobilis buvo pristatytas remontui ir kaip pašalinti trūkumai.

Teisinė atsakomybė

Pareiga: in­for­ma­ci­ją apie nau­do­to au­to­mo­bi­lio būk­lę par­da­vė­jas pri­va­lo at­skleis­ti ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar pir­kė­jas jos pra­šo. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui – ne visada maloni patirtis. Pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors atrodė techniškai tvarkinga. Ką daryti, jei pardavėjas šį bei tą nutylėjo?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, pardavėjas privalo garantuoti, kad naudotas automobilis atitinka kokybės reikalavimus, taip pat pateikti tikslią informaciją apie jo techninę būklę.

Net jei pardavėjas teigia apie gedimą nežinojęs, tai nuo atsakomybės jo neatleidžia.

„Informaciją apie naudoto automobilio būklę privaloma atskleisti nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas jos prašo. Jos nuslėpimas yra traktuojamas kaip nesąžiningas pardavėjo elgesys“, – teigė profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.

Jeigu įsigijus automobilį paaiškėja, kad buvo paslėptų defektų, atsiranda pagrindas reikalauti sumažinti kainą, pašalinti trūkumus pardavėjo sąskaita, atlyginti remonto išlaidas ar net nutraukti sandorį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Svarbu tai, kad nei žema automobilio kaina, nei didelė rida ar amžius savaime neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės už trūkumus, jei šie nebuvo atskleisti.

Tačiau pardavėjas taip pat gali gintis. Įstatymai numato, kad jis neatsako už defektus, apie kuriuos pirkėjas žinojo, arba jei gedimai atsirado jau perdavus automobilį – dėl netinkamo naudojimo ar trečiųjų asmenų kaltės.

Teisininkas kreipia dėmesį į tai, kad, dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, rekomenduotina į ją įtraukti visus žinomus trūkumus, o po pirkimo – saugoti visus dokumentus, susijusius su automobilio priežiūra ir remontu.

Jei automobilis sugenda, svarbu nedelsti: operatyviai informuoti pardavėją raštu, kreiptis į autorizuotą servisą, fiksuoti defektus ir gauti oficialias išvadas.

„Kuo anksčiau pirkėjas sureaguos ir turės įrodymų apie paslėptus trūkumus, tuo lengviau jam bus ginti savo teises. Todėl svarbu nedelsti ir prireikus kreiptis į teisininką“, – sakė advokatas M. Baigys.

„Kauno diena“, BNS inf.