Ugnis staigiai išplito

Rugpjūčio 29-ąją Kretingos rajone, Lazdininkų kaime, lygiame kelyje kaktomuša susidūrė lengvasis automobilis ir didžiulę cisterną tempęs vilkikas.

Nuo smūgio visas lengvojo automobilio priekis buvo sumaitotas, o vairuotojo kojos prispaustos. Tikėtina, kad būtent todėl jis nespėjo iššokti iš užsiliepsnojusio automobilio. Gaisras staigiai išplito. Automobilyje buvo įrengta dujų įranga.

Kol kas tiksliai nežinoma, ar šiuo atveju dujų įranga prisidėjo prie gaisro, tačiau specialistai pažymi, kad bet kokia papildoma automobilio įranga, jei ji nesertifikuota ar netinkamai eksploatuojama, gali kelti grėsmę.

Patikra – tik reguliari

Suskystintųjų dujų balionų patikrą atliekančio serviso „Autobaltos sistemos“ vadovo Vlado Macijausko teigimu, ne visos Lietuvos keliuose važinėjančios transporto priemonės naudoja saugumo reikalavimus atitinkančią dujų įrangą.

„Bandydami sutaupyti, vairuotojai dujų įrangos ieško vadinamuose garažiukuose, renkasi nesertifikuotą arba naudotą įrangą. Saugioje dujų įrangoje būna mažiausiai du vožtuvai, apsaugantys nuo dujų patekimo į išjungtą variklį, o nesertifikuotoje gali būti taupoma detalių sąskaita, – įspėjo ekspertas. – Vien vamzdeliuose tarp dujų baliono ir variklio būna apie 200 ml dujų, todėl sandarumas itin svarbus.“

V.Macijauskas pažymėjo, kad svarbu tinkamai prižiūrėti įrangą, ją reguliariai tikrinti. Ekspertas pataria dujų įrangą tikrinti nuvažiavus apie 15 tūkst. km, beveik tuo pat metu, kai keičiama ir alyva.

Ekspertas pataria dujų įrangą tikrinti nuvažiavus apie 15 tūkst. km, beveik tuo pat metu, kai keičiama ir alyva.

Reikalavimai montuotojams

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) patarėjas Olegas Pauliukovas sakė, kad dujų įrangą gali sumontuoti bendrovės, kurios yra suderinusios su LTSA įmonės standartą.

Jei sumontuoja kažkas kitas, reikia atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę.

„Suskystintųjų naftos ir gamtinių dujų įranga, montuojama transporto priemonėse, turi būti sertifikuota – sudėtinės dalys patvirtintos pagal JT EEK (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija) taisyklių reikalavimus. Tai reiškia, kad įranga atitinka jai nustatytus saugumo reikalavimus“, – tvirtino jis.

Šiemet – devyni gaisrai

Ugniagesiams kasmet tenka gesinti vidutiniškai po dešimt transporto priemonių su suskystintųjų dujų įranga. 2020 m. tokių gaisrų kilo 12, pernai – 6, o šiemet – jau 9.

„Vairuotojams, kurių transporto priemonėse sumontuota dujų įranga,  vertėtų periodiškai apžiūrėti dujų reduktorių ir dujų filtrą, nes tai pavojingiausios vietos, kalbant apie gaisrą. Reduktoriaus tarpinė susidėvi, todėl ją reikėtų keisti maždaug kas dvejus metus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Bet kokio gaisro automobilyje atveju būtina laikytis saugaus gesinimo taisyklių. Įsiplieskus ugniai, nestovėti arti tos automobilio dalies, kur sumontuotas degalų bakas ar dujų balionas, taip pat – arti padangų, nes jos gali sprogti.

„Sustojus užsiliepsnojusiam automobiliui, svarbu nepamiršti išjungti pavaros, o jei automobilis su automatine greičių dėže – įjungti P režimą. To nepadarius, o gaisrui pasiekus elektronikos įrangą, automobilis gali pradėti nevaldomas važiuoti“, – dėstė A.Česūnas.

Draudimo bendrovės BTA ekspertizių padalinio vadovas Andrius Žiukelis įvardijo dažniausias automobilių gaisrų priežastis: tai – padegimai arba techniniai trūkumai, pastarieji pirmiausia susiję su elektros instaliacija arba degalų tiekimo sistema.

„Jei automobilyje sumontuotas papildomas mazgas – jis praplečia galimų gedimų tikimybę. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė varoma benzinu ir dujomis – gresia abiejų degalų rūšių nutekėjimas. Tad vairuotojas turi dvigubai daugiau dėmesio skirti šios sistemos priežiūrai“, – sakė A.Žiukelis.