Rekordinis žalos mastas
Po Naujųjų metų mūsų keliuose padaugėjo duobių. Bjaurių ruožų su aštriais įtrūkimais gausu net mūsų pagrindinės magistralės atkarpoje tarp Klaipėdos ir Kauno.
Šios laidos autoriui tenka nemažai vairuoti – kasdien bent po porą šimtų kilometrų, tad tenka konstatuoti, kad navigacijos programėlėse nauji pranešimai apie pavojingas duobes atsiranda vos ne kasdien.
Įšokti į tokias, ypač jei automobilis apautas žemesnio profilio padangomis, – nemaloni ir net pavojinga patirtis: ir nesaugu, ir grasina automobilio šeimininkams neplanuotomis išlaidomis.
Štai draudimo bendrovė šiemet jau fiksuoja rekordinį žalų skaičių, o vairuotojai vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų.
Ši žiema Lietuvoje pasižymėjo netikėtais šalčiais ir šiokiais tokiais orų svyravimais. Šalčius keitė atodrėkiai, po to vėl atėjo speigai – tokios sąlygos idealiai tinka duobių formavimuisi.
Pasak ekspertų, vanduo, patekęs į kelio dangos poras ir plyšius, šąla ir išsiplečia, ardydamas asfaltą iš vidaus. Fizika lyg ir aiški, bet kažkodėl žiemomis neteko matyti tiesiog akyse byrančių greitkelių šiaurės šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija.
Lietuvos kelių tinklas, apimantis daugiau nei 21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių, kenčia nuo chroniško finansavimo trūkumo.
Panašu, mūsų šalyje yra ir sisteminių problemų. Be temperatūrų svyravimų kitais veiksniais tampa toli gražu ne tobula kelių priežiūra ir senstanti infrastruktūra. Lietuvos kelių tinklas, apimantis daugiau nei 21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių, kenčia nuo chroniško finansavimo trūkumo.
Komercinio transporto eismas taip pat intensyvus. Be to, sunkiasvoriai kartais važiuoja net ir perkrauti. Kelininkai nuolat tikrina ir šalina defektus, tačiau šaltojo asfalto lopai tą akimirką gelbėja, bet vis tiek yra tik trumpalaikis metodas.
Draudikai šiais metais prognozuoja rekordines žalas. Statistika iliustruoja mastą: vien per pirmąsias septynias šių metų savaites tik viena iš mūsų šalyje veikiančių draudimo bendrovių užregistravo beveik 50 duobių sukeltų žalų. Rezervuota suma siekia 32 tūkstančius eurų. Tokių incidentų metu dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai, pakaba ir variklio apsauga.
Statistika iliustruoja mastą: vien per pirmąsias septynias šių metų savaites tik viena iš mūsų šalyje veikiančių draudimo bendrovių užregistravo beveik 50 duobių sukeltų žalų.
Kaip gauti kompensaciją už sugadintą automobilį?
Įlėkus į duobę ir apgadinus automobilį, galima imtis veiksmų, kad būtų galima pretenduoti į kompensaciją. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad kelio savininkas ar valdytojas, pavyzdžiui, „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliuose ar savivaldybės vietiniuose yra atsakingas už saugumą, žinoma, jei toks kelio defektas nebuvo pažymėtas ar pašalintas.
Paprasčiau sakant, jei prieš duobę nebuvo pastatytas ženklas „Duobėtas kelias“, atsitikus tokiai bėdai, užfiksuokite įvykį: paskambinkite Bendrajam pagalbos centrui, nufotografuokite duobę, automobilio apgadinimus bei kelio atkarpą, kurioje įvyko incidentas. Informuokite apie šį atsitikimą kelio savininką.
Kai įvykis – valstybinės reikšmės kelyje, kreipkitės į Lietuvos automobilių kelių direkciją, o jei mieste – į savivaldybę ir pateikite prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Kartais suveikia išsyk, o kartais prireikia teisminio ginčo.
Situaciją keičia navigacinės programėlės
Puiki prevencinė priemonė yra navigacinės programėlės, kur vairuotojai patys realiu laiku pažymi pavojingas vietas, įskaitant duobes ir kitas kliūtis. Šiuos programėlių duomenis dabar naudoja ir mūsų šalies kelių priežiūros tarnybos, kad greičiau galėtų reaguoti į visad kintančią situaciją.
Tokios interaktyvios platformos ne tik padeda vairuotojams išvengti žalos, bet ir prisideda prie bendro kelių saugumo gerinimo, nes pranešimai pasiekia ne tik kitus naudotojus, bet ir atsakingas institucijas. Tačiau bet kuriuo atveju vairuotojams derėtų būti budriems.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)