EGZOTIŠKŲJŲ „TESLŲ“ SAVININKAMS TENKA PAVARGTI

Alternatyvios energijos automobiliai Lietuvoje vis labiau populiarėja, tačiau nusprendusiesiems įsigyti įspūdingąją "Teslą" tenka pasukti galvą ieškant kompetentingų meistrų, galinčių imtis šio automobilio revoliucionieriaus remonto.

Daugėja elektromobilių

Kasmet Lietuvoje įregistruojama vis daugiau alternatyvia energija varomų trasnporto priemonių. Nors elektromobilių skaičiumi Lietuva dar neprilygsta Vakarų Europos šalims, tačiau vertinant procentine išraiška šių trasnporto priemonių skaičius pastaraisias metais itin išaugo. VĮ "Regitra" pateiktais duomenimis, prieš trejus metus, 2014–aisiais metais leidimą dalyvauti eisme turėjo vos 12 elektromobilių, 2015 m. – 60, 2016 – ųjų sausio 1 d. šis skaičius dar labiau išaugo – buvo įregistruoti 147 elektromobiliai, o 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos keliais jau riedėjo 325 lengvieji elektromobiliai. Populiariausias elektromobilis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – "Nissan Leaf". "Regitros" duomenimis, jų mūsų šalyje 171. Antras pagal populiarumą elektromobilis Lietuvoje – JAV sukurtas "Tesla". Lietuvoje jų net 33.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. elektromobiliams išduodami ir valstybiniai EV serijos numeriai. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, išduoti 177 šios specialios registracijos numerio ženklai. Įdomu, kad 2015 m. pradžioje buvo tik 42 "Nissan Leaf" ir keturi "Tesla Model S" automobiliai, o per 2016 m. "Nissan Leaf" skaičius išaugo keturis kartus, "Tesla Model S"– aštuonis kartus, iki minėtų 33. Pernai Lietuvoje pirmą kartą registruoti 24 "BMW i3" ir 23 "VW Up!".

VĮ "Regitra" veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis "Kauno dienai" tvirtino, kad visoje Europoje orientuojamasi į užterštumo mažinimą, ekologiją, gamtos tausojimą, tuo tikslu imamasi tokių priemonių kaip automobilių taršos mokestis, ekologinio transporto infrastruktūros gerinimas, vairuotojų skatinimas privilegijomis eisme, viešojo eismo propagavimas ir pan. Tokia ir Lietuvos kryptis.

"Šiame kontekste "Regitros" uždavinys – fiksuoti registre duomenis, kurie būtini šių socialinių tikslų siekiančioms institucijoms. Tas prasideda nuo dokumentų patikrinimo "Regitros" padalinyje. Kokybiškas duomenų įvedimas yra mūsų darbuotojų pareiga, už kurią atsako filialų direktoriai. Šiais metais planuojame kokybės auditus, jie parodys, kokie iššūkiai mūsų laukia išduodant leidimus transporto priemonėms, kad jų dalyvavimas eisme būtų patikimas – saugus ir taupus", – tvirtino D. Jurgutis.

Remontuoti sudėtinga

Jeigu populiariausią Lietuvoje ir pasaulyje elektromobilį "Nissan Leaf" ar kitus naujai registruotus elektromobilius "BMW i3" ar "VW Up!" remontuoti galima kiekvienoje oficialioje gamintojo atstovybėje, tai "Teslų" savininkams tenka pavargti – nė vienoje iš trijų Baltijos šalių oficialios šio gamintojo atstovybės nėra, tačiau kelios dešimtys šių elektromobilių savininkų Lietuvoje žino kaunietį Gintarą, kuris Lietuvoje yra vienintelis žmogus, galintis pagelbėti, jeigu amerikiečių gamybos elektromobilis sugenda.

Jeigu "Mercedes Benz" ar BMW elektronikos gedimo priežastį pavyksta išsiaiškinti gana greitai ir jį sutaisyti, tai su "Tesla" viskas vyksta labai lėtai.

"Dauguma "Teslų", kurios patenka į mano rankas, atgabenamos perpardavinėtojų – elektromobilis suremontuojamas Lietuvoje, o parduodamas kitur", – "Kauno dienai" pasakojo kaunietis. Jo teigimu, "Teslos" remontas nėra paprastas dalykas ir jis užtrunka ne vieną dieną.

"Jeigu "Mercedes Benz" ar BMW elektronikos gedimo priežastį pavyksta išsiaiškinti gana greitai ir jį sutaisyti, tai su "Tesla" viskas vyksta labai lėtai, nes visa informacija apie galimas gedimo priežastis ir jų remontą pažymėta slaptumo grifu, – juokavo Gintaras.

Vyras tvirtino, kad nepaisant to, kad visuose automobiliuose elektros grandinės yra panašios, tačiau skirtingai nei kiti gamintojai, "Tesla" neišduoda savo paslapčių.

"Visi darbuotojai, kurie dirba oficialiose "Teslos" remonto dirbtuvėse yra pasirašę itin griežtas konfidencialumo sutartis. Atsirado net ir pažįstamų, kurie darbuojasi oficialiuose servisuose, tačiau jokia informacija apie automobilio gedimo šalinimus jie nesidalija", – apgailestavo automobilių elektroniką taisantis meistras.

Dėl to, pasak Gintaro, ieškant gedimo priežasties, tenka prisiminti elektronikos remonto pagrindus – tikrinti kone kiekvieną galimą gedimo vietą. Vis dėlto vyras pastebi, kad kuo naujesnė "Tesla" atvažiuoja į remonto dirbtuves, tuo daugiau gedimų jau būna pašalintų. "Pirmųjų "Teslų" savininkai tikrai susidūrė su daugiau problemų, pavyzdžiui, buvo dažni variklių ir baterijų gedimai, o štai pagamintų po 2014 m. savininkams pasisekė labiau, nes daug trūkumų jau buvo pašalinta", – kalbėjo elektronikos specialistas.

Plečiasi antrinė rinka

Kokie gedimai dažniausiai kankina šiuos elektromobilius? Gintaras teigia, kad dažniausia visų jų priežastis – netinkamai apskaičiuotas darbinių vibracijų lygis, pernelyg dideli ir gamintojo neįvertinti temperatūrų svyravimai, dėl kurių atsiranda nutrūkimų elektros grandinėje. Kalbant buitiškai, dėl ne iki galo apgalvotų dalykų "iššauna saugikliai". "Vis dėlto "Teslas" vertinčiau kaip patvarius elektromobilius, jeigu jie yra tinkamai prižiūrimi, o ir pats gamintojas, palyginti su kitais, nurodo daug ilgesnį laikotarpį tarp apsilankymų servisuose", – kalbėjo Gintaras.

Paklaustas apie atsargines dalis, pašnekovas džiaugėsi, kad jau atsiranda ir naudotų elektromobilių atsarginių detalių rinka. Tiesa, jos taip pat dažniausiai naudotos, nes įsigyti detalę iš oficialaus "Teslos" atstovo taip pat beveik neįmanoma, jei elektromobilis neremontuojamas oficialiose dirbtuvėse.

"Labai auga atsarginių detalių rinka Lenkijoje, daugumos reikalingų detalių "Teslai" tenka ieškoti būtent kaimyninėje valstybėje", – tvirtino kaunietis. Pasak jo, brangiausios tikriausiai yra kėbulo dalys, kurių elektromobilių savininkams prireikia patekus į eismo įvykį. "Dažnai lūžta ir durų rankenėlės, stringa jų mechanizmas, kuris jas įtraukia į durų vidų, kai elektromobilis užrakinamas. Iki 2014 m. gamintose "Teslose" daug problemų kėlė aukštos įtampos keitiklis, kuris 600 voltų įtampą keisdavo į 12 voltų. Paprasčiausiai jis buvo įmontuotas keleivio pusėje virš rato, tad neretai menkiausio kontakto metu buvo pažeidžiamas ir jį tekdavo keisti nauju", – pasakojo Gintaras. Šį trūkumą pastebėjęs gamintojas atnaujintame modelyje elektros srovės keitiklį perkėlė į automobilio vidų, ir šios problemos pasibaigė.

Itin svarbus "Tesloje" ir pagrindinis automobilio valdymo kompiuteris, įmontuotas centrinėje konsolėje. "Jeigu sugedo vieno JAV gaminto elektromobilio valdymo kompiuteris, tiesiog taip paprastai, suradęs kitą, nesumontuosi, nes kiekvienas kompiuteris yra suderintas būtent su konkrečiu elektromobiliu ir kitam netinka", – pasakojo Gintaras.

Vis dėlto šios detalės kaina nėra itin didelė, payginti su viso, kone 80 tūkst. eurų kainuojančio elektromobilio kaina. Naujas elektromobilio valdymo kompiuteris kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Tiesa, tiesiog prisijungti prie šio kompiuterio beveik neįmanoma, o ir apdoroti visą informaciją, kuri jame yra gana sudėtinga, o jos apdorojimas atimtų nemažai laiko.

Sunku įvertinti

Kaip lietuviams sekasi prižiūrėti šiuos prabangius elektromobilius ir kaip jiems sekasi pereiti valstybines technines apžiūras, dar sunku pasakyti, nes kai kuriems jų paprasčiausiai dar neteko apsilankyti Techninės apžiūros (TA) stotyse, nes pagal galiojančius teisės aktus, naujas elektromobilis automatiškai gauna trejus metus galiojantį TA taloną. Bendrovės "Transporto studijos" direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad elektromobilių patikra TA stotyse nėra kažkuo ypatinga ir mažai kuo skiriasi nuo automobilių su vidaus degimo varikliais patikrinimo.

"Elektromobilio išmetimo sistemos netikriname, nes jos paprasčiausiai nėra, tačiau daugiau dėmesio skiriame elektrinei automobilio instaliacijai, žiūrime, kad būtų nepažeisti elektromobilio baterijas ir aukštos įtampos laidus saugantys gaubtai" – pasakojo R. Vėlavičius.

Pasak specialisto, ES kol kas tik kuriama privalomosios TA elektromobiliams sistema. "Tai aukštųjų technologijų elektromobilis ir daugiausia dabar svarstoma, kaip reikia patikrinti visas pagalbines vairavimo sistemas, kaip saugaus atstumo palaikymas, nenukrypimas nuo eismo juostos ir panašias, tačiau praktika kol kas nesuformuota. Manyčiau, kad tam dar prireiks laiko", – svarstė R. Vėlavičius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau elektroninių vairuotojų pagalbininkų tikrinima ir tradiciniuose automobiliuose. Pavyzdžiui, visuose automobiliuose, kurie registruoti po 2014 m. lapkričio 1 d., privalo būti ir tinkamai veikti elektroninė stabilumo kontrolės bei padangų slėgio palaikymo programos. R. Vėlavičius tvirtino, kad visos elektroninės automobilio saugumo sistemos vis dažniau tikrinamos per automobilyje įmontuotą elektroninę sąsają.

Nors sunku daryti apibendrinimus apie tai, kaip dažnai elektromobiliams pavyksta TA barjerą įveikti iš pirmo karto, pašnekovas juokavo, kad vien tik tai, kad elektromobiliams nereikia privalomojo išmetamųjų dujų taršos patikrinimo tikimybę gauti TA padidina 8 proc.