EKSPERTAI: TIKĖTIS, KAD AUTOMOBILIS IŠ VOKIETIJOS TURĖS MAŽA RIDĄ – NAIVOKA

Automobilis iš salono, ko gero, yra dar daugelio lietuvių svajonė. Dažnai tenka eiti į kompromisus ir pirkti „katę maiše“ – šiek tiek dėvėtą automobilį su nežinia kiek suklastota rida ir nežinia kokia eismo įvykių istorija. Apie tai, kokia dalis mūsų keliuose riedančių automobilių yra prieš tai patekę į eismo įvykį ir su galbūt atsukta rida, LNK papasakojo „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.

– Matai, naujausias tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis mūsų keliais riedančių automobilių arba perkamų automobilių, tikėtina, yra su suklastota rida. Apie kokius skaičius mes kalbame?

– Tikrai taip. Tai liečia ne tik Lietuvą. Mes matome tai visoje Europoje, nes automobiliai juda iš vienos šalies į kitą. Ta rida, vienu ar kitu būdu, kažkur pasimeta. Lietuvoje apie 16–17 proc. pigesnių automobilių turi suklastotos ridos požymių ir pagal šį parametrą Lietuva yra viena iš prastesnių valstybių, galėčiau pasakyti.

– Tai kas šeštas automobilis, galima teigti, yra su suklastota rida. Kas yra pigesni automobiliai? Apie kokį kainos diapazoną mes kalbame?

– Ne visai pigus tie pigesni automobiliai. Maždaug 16–17 proc. automobilių, kainuojančių iki 10 tūkst. eurų, turi suklastotą ridą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kalbant apie brangesniu automobilius. Ar ten taip pat galioja tie patys niuansai, ar galima pakliūti?

– Tikrai galima. Perkant brangesnį automobilį ir rizika didėja nes, jeigu automobilis bus su suklastota rida, žmogus patirs didesnį nuostolį. Naujesnis automobilis dažnai yra brangesnis ir tokiu atveju, jeigu suklastota rida gali paveikti automobilio kainą maždaug iki ketvirtadalio penktadalio, tai pirkdamas automobilį už 50 tūkst. eurų žmogus permokės bent 5 tūkst. ar 10 tūkst. Jau nekalbant apie tai, kad tas automobilis žymiai greičiau nuvertės ir t. t. Tačiau tik kas dešimtas brangesnis automobilis turi suklastotą ridą. Tas nusikalstamumo šešėlis persekioja absoliučiai visus automobilius, tiesiog skiriasi rizikos.

– Ar galima išskirti tam tikras markes, modelius, kurių rida yra dažniau klastojama?

– Dažiau klastojama yra tų automobilių rida, kurie turi didesnė metinę ridą, t. y. kurie daugiau nuvažiuoja. Arba tiesiog automobiliai, kurie yra pritaikyti užmiesčio keliams. Pats geriausias to pavyzdys yra automobiliai, skirti Vokietijos rinkai. Dažnai lietuviai juos nusiperka ir tikisi, kad viskas su jais bus gerai, bet Vokietija yra labai didelį šalis su puikiai išvystyta greitkelių struktūra ir tie automobiliai turi tikrai didelę metinę ridą. Todėl tikėtis, kad automobilis, kuris yra importuotas iš Vokietijos, turės maža ridą – truputį naivoka.

Maždaug 16–17 proc. automobilių, kainuojančių iki 10 tūkst. eurų, turi suklastotą ridą.

– Dar labiau suklusti verčianti statistika – automobilių, patekusių į eismo įvykį. Koks procentas yra tokių automobilių?

– Bendrai vertinant visus automobilius, tai maždaug kas antras automobilis yra patekęs į eismo įvykį. Jei konkrečiau, Lietuvoje mes fiksuojame, kad apie 40 proc. naudotų automobilių yra patekę į eismo įvykį. Tai yra visiškai normalu. Automobiliui kartą patekti į eismo įvykį per kokius ketverius penkerius metus yra nieko nuostabaus ir tikrai nereikėtų to labai bijoti. Reikėtų tiesiog labiau pasidomėti, koks tai buvo įvykis, kaip stipriai jo metu buvo pažeistas automobilis. Ir jeigu mes galime identifikuoti, kad buvo daužtas automobilio priekis, tai pirkimo metu, tikrinant automobilio būklę, reikėtų daugiau dėmesio skirti būtent priekio apžiūrai – pakelti kažkokius plastikus, jeigu jie kažką dengia, pasižiūrėti, ar nesimato korozijos, ar nesimato pigaus remonto požymių, nes tie dalykai ilgoje perspektyvoje padidina automobilio eksploatacines išlaidas.