Iškrovos sindromas
Elektrifikacijos idėjomis patikėjusiems vairuotojams pastarosios savaitės – ne dovanėlė. Spustelėjus šiemet rekordiniam šaltukui, keliams pasidengus storu sniego sluoksniu, kelionės tampa nenuspėjamos.
Net ir pradedantieji vairuotojai atkreipia dėmesį, kad jų elektromobilių įkrovos pakanka nuvažiuoti vis mažesnį atstumą.
Baimė, kad elektrinio transporto baterija išsikraus nepasiekus reikiamo kelionės taško, yra tokia paplitusi, kad turi net specialiai tai psichologinei būsenai skirtą pavadinimą – range anxiety.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus Vido Žuraulio teigimu, krituliai, purvas, sniego danga, žema temperatūra tampa neįprastu išbandymu visoms transporto priemonėms.
Automobiliai su vidaus degimo varikliais susiduria su kur kas menkesnėmis problemomis. Benzininėms ar dyzelinėms mašinoms gali kilti nesklandumų jas užkuriant rytais arba dėl to, kad šiek tiek išauga degalų sąnaudos.
Tuo metu elektromobilių vairuotojams tenka daugiau dėmesio skirti prietaisų skydeliui: atidžiau sekti elektros energijos lygį ir sąnaudas, mažiau šildyti saloną ar atidžiau rinktis greitį, taip sutaupant kuo daugiau reikalingos energijos.
Klaidingi įsitikinimai
Ką daryti, kad žiemą elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas radikaliai nesiskirtų nuo šiltojo metų laiko?
Mokslininkas V. Žuraulis priminė keletą esminių akcentų, turinčių įtakos energijos sąnaudoms.
Pirmiausia, mažesnį elektromobilių efektyvumą žiemą lemia trumpi nuvažiuojami atstumai ir dažni sustojimai, mat baterijos temperatūra nespėja pasiekti darbinio lygio. Tokiais atvejais rekomenduojama vengti perjungti klimato reguliavimo režimus, dažnai keisti palaikomą temperatūrą ar intensyvumą.
Įprastai baterija montuojama kėbulo dugne, todėl įveikiant aukštesnes pusnis galima pažeisti brangios baterijos korpusą.
Jeigu važiuojama be keleivių, rekomenduojama išjungti arba sumažinti šildymą automobilio gale, aktyviau naudoti sėdynių ir vairo šildymo funkcijas, kai šildomi konkretūs paviršiai, o ne visa salono erdvė.
„Teko girdėti apie vairuotojų gudrybes optimizuojant salono šildymą. Jie pirmiausia trumpai jį pašildo, tuomet šildymą išjungia, o, nuvažiavę trumpą atstumą, įjungia pakartotinai. Manoma, kad pertraukos leis sutaupyti energijos. Iš tiesų taip tiesiog išbalansuojama šildymo sistema. Kur kas geriau palaikyti kiek žemesnę, bet nuolatinę temperatūrą“, – aiškino V. Žuraulis.
Svarbiausia – langai
Nepaisant kai kurių skirtumų, efektyvaus važiavimo elektromobiliu principai yra tie patys, kaip ir su vidaus degimo varikliu.
Taupant kurą, reikėtų vengti staigaus įsibėgėjimo, rinktis mažesnį greitį, stebėti ne tik automobilį priešais, bet ir tolimesnę situaciją kelyje. Patariama vengti perteklinio krovinių vežimo, taip pat – reguliariai tikrinti padangų slėgį, kuris, gerokai nukritus oro temperatūrai, taip pat sumažėja ir padidina švaistomos energijos kiekį. Jei įmanoma, elektromobilio saloną rekomenduojama pašildyti, kol jis stovi ir yra dar įkraunamas.
Tikimybė, elektromobilis sustos netikėtai, gana nedidelė. Vairuotoją apie sparčiai mažėjantį įkrovos lygį įspėja ženklai prietaisų skydelyje.
Pamačius tokį įspėjimą, reikėtų išjungti šildymą, kuris ypač imlus energijai, paliekant tik būtiną langų apipūtimą. Taip pat derėtų gerokai sumažinti važiavimo greitį ir įsijungti „eko“ važiavimo režimą.
Pamačius tokį įspėjimą, reikėtų išjungti šildymą, kuris ypač imlus energijai, paliekant tik būtiną langų apipūtimą.
Variantų – ne vienas
Jei tampa akivaizdu, kad energijos pasiekti galutinei stotelei tikrai neužteks, yra atsarginis variantas.
Internete ar specialiose programėlėse galima paieškoti artimiausių įkrovimo stotelių – galbūt netoliese yra degalinė, gyvenvietė ar sodyba.
Kritiniu atveju elektromobilį galima įkrauti iš buitinio elektros šaltinio. Tiesa, tai užtruks gerokai ilgiau nei specializuotame taške. Kitu atveju, pagelbės tik techninė pagalba.
„Compensa Vienna Insurance Group“ bendrovės atstovas Audrius Kikutis priminė, kad kai kurios draudimo rūšys apima ir elektromobilio išsikrovimo atvejus. Tokioje situacijoje savo klientais pasirūpina draudimo bendrovė.
Gavus pranešimą apie įvykį, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, pavyzdžiui, žiūrima, kurioje vietovėje įstrigo mašina. Kartais priimamas sprendimas transportuoti elektromobilį autovežiu, o kartais galima ir vietoje įkrauti bateriją.
Pravažumas nesiskiria
Pastarosiomis dienomis gausiam sniegui sukėlus sumaištį net pagrindiniuose šalies keliuose, o užmiestyje pusnims pasiekus kone pusmetrį, nepatyrę vairuotojai ėmė svarstyti, ar užpustyti keliai apskritai gali būti įveikiami elektromobiliu.
VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros profesorius V. Žuraulis priminė, kad elektromobiliai, kaip ir automobiliai su mechanine pavarų dėže, gali būti varomi keturiais ratais, o jų pravažumą, kaip ir kalbant apie bet kurią kitą transporto priemonę, lemia padangų kokybė ir prošvaisa.
Jo žodžiais, elektromobiliai žiemos sąlygomis pavaros pravažumu gali ne tik konkuruoti, bet ir pralenkti mums įprastus automobilius. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad įprastai elektromobilių baterija montuojama kėbulo dugne, todėl, įveikiant aukštesnes pusnis, ypač kai sniegas kietai sušalęs, galima pažeisti brangios baterijos korpusą.
Taip pat esant šaltam orui nerekomenduojama ilgam palikti visiškai iškrautos baterijos (žemiau 10 proc.). Kita vertus, net ir baiminantis greito, kad greitai išsikraus, nereikėtų jos įkrauti iki 100 proc., ypač ilgesniam laikui. Kasdieniam naudojimui geriausia elektromobilio baterijos įkrovą palaikyti 20–80 proc. įkrovos intervale.
Iš rekordų knygos
Ilgiausio nuvažiuoto atstumo vienu įkrovimu Guinnesso rekordas priklauso amerikiečių gamintojo „Lucid Motors“ modeliui „Lucid Air Grand Touring“. Šis serijinis, bet premium klasės elektromobilis nuvažiavo 1 205 km be papildomo įkrovimo. Pasaulio rekordas fiksuotas atkarpoje nuo Šveicarijos iki Vokietijos. Rekordas pasiektas naudojant „Samsung SDI 21700“ ličio jonų baterijas, kurios pasižymi geru energijos tankiu, greitu įkrovimu ir ilgaamžiškumu. „Lucid Motors“ įmonė įkurta Kalifornijoje, o gamyba vyksta Arizonoje, Casa Grande gamykloje. „Lucid Air Grand Touring“ yra oficialiai parduodamas ir Europoje. Tiesa, jo kaina, siekianti 130 tūkst. eurų, įkandama nedaugeliui.
Per pastaruosius kelerius metus vidutinė standartinio elektromobilio baterijos talpa išaugo beveik dvigubai – nuo ~40 kilovatvalandžių (kWh) iki ~60–70 kWh (2024 m.), o kai kurių modelių baterijos talpa viršija 120 kWh.
Rinkoje visai neseniai pasirodęs Pietų Korėjos koncerno automobiliukas „Kia EV2“ turi vieną mažiausių šiuolaikinių EV baterijų: 42,2 kWh talpos bateriją baziniame modelyje, suteikiančią apie 317 km nuvažiuojamą atstumą. Jau minėtas „Lucid Air Grand Touring“ turi apie 112 kWh talpos bateriją – viena iš didžiausių standartinių serijinių elektromobilių baterijų.
Daugumos elektromobilių baterijos gali tarnauti 10–20 metų, priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų, klimato ir įkrovimo įpročių. Šiuolaikinių baterijų degradacija yra gana lėta. ADAC eksperimentai rodo, kad net po 172 tūkst. km baterijos talpa gali išlikti apie 91 proc. nuo pradinės vertės. Dauguma EV baterijų garantuojamos 8–10 metų arba 160 tūkst. km, tai užtikrina, kad talpa nekris žemiau tam tikro procento per garantijos laikotarpį.
Tiesa, naujausios baterijų technologijos gali iš esmės pakeisti EV efektyvumą. CES 2026 m. pristatytos pažangios solid-state tipo baterijų technologijos deklaravo 100 tūkst. įkrovimo ciklų, tai smarkiai viršija šiandienių ličio jonų ciklų skaičių (~1 000–2 000). Prie progreso prisideda ir kintanti baterijų chemija: vis svarbesnės tampa ličio geležies fosfato (LFP) baterijos. Jos populiarėja EV rinkoje dėl saugumo, ilgaamžiškumo ir mažesnės kainos, nors jų energijos tankis yra kiek mažesnis nei NMC/NCA chemijos baterijų.
Naujausi komentarai