Svečiai iš Vokietijos mokė Lietuvos techninių apžiūrų specialistus, kaip naujesniuose automobiliuose demaskuoti apgaulės atvejus.

Indikatoriai klaidina

Perkantieji nenaują automobilį iki šiol galėdavo tik spėlioti, kiek ir kokių gamintojo sukonstruotų elektroninių vairuotojo pagalbininkų ir saugos sistemų iš tiesų yra jų mašinoje. Ne paslaptis, jog dažnai apie tai, kad automobilyje yra stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), oro pagalvės ar panašūs dalykai liudija tik akiplėšiškai meluojantys indikatoriai. Tačiau netolimoje ateityje padėtis turėtų iš esmės pasikeisti.

Vokietijos kompanijų "TUV Thuringen Fahrzeug GmbH&Co" bei "Fahrzeugsystemdaten GmbH" atstovai mūsiškius automobilių techninės patikros specialistus ėmėsi mokyti, kaip atskirti klastotes.

Saugaus eismo ekspertai teigia, kad bemaž 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų. Sprendžiant šią problemą dar 1936 m. Vokietijoje buvo išrasta ir užpatentuota ABS sistema. Tačiau dėl sudėtingos technikos ir didelių gamybos kainų komercinėje rinkoje ABS pasirodė tik 1970-ųjų pradžioje, o masiškai diegti į visiems mirtingiesiems prieinamus modelius buvo pradėta prabėgus dar vienam dešimtmečiui.

Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama elektroninei stabilumo sistemai (ESP). Europos Komisijos duomenimis, kasmet dėl to, kad automobiliuose nėra ESP sistemos, Senojo žemyno keliuose žūva daugiau nei 4 tūkst., o sužalojama per 100 tūkst. žmonių. Vokietijos federalinės kelių tarnybos duomenimis, naudojant ESP sistemą 40 proc. sumažėja galimybė per eismo įvykį žūti ar rimtai susižaloti.

Maksimaliai vairuotoją ir keleivius apsaugo diržai ir saugos pagalvės. Tikimybė žūti automobilyje, kuriame sumontuotos modernios saugos pagalvės, sumažėja 42 proc., bet tik tokiu atveju, jei visi prisisegę saugos diržais, o pirotechniniai diržų įtempikliai nepriekaištingai funkcionuoja.

Apgauna patys save

"TUV Thuringen Fahrzeug GmbH&Co" direktorius Volkeris Hohnischas akcentavo, kad visos automobilių gamintojų pastangos padidinti transporto priemonių saugumą yra efektyvios tik tada, kai jos veikia.

"Ne paslaptis, kad modernios elektroninės sistemos yra brangios, todėl prireikus automobilį remontuoti po rimtesnio incidento, neretai mėginama sutaupyti. Tai yra į remontuojamą automobilį tokie dalykai, kaip saugos oro pagalvės, ESP ar ABS sistemos, neretai nebemontuojami. Juos pakeičia įvairios elektroninės klastotės, kai montuojamos primityviausios varžos ar bandoma užtrumpinti tam tikras jungtis, reguliuojama automobilio kompiuterio programa", – pasakojo V.Hohnischas.

"TUV Thuringen Fahrzeug GmbH&Co" vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad modernios įrangos turtinguose automobiliuose nemažai elektroninių vairuotojo pagalbininkų duomenis gauna iš tų pačių daviklių, todėl taupumo sumetimais pašalinus vieną kurią grandį, griūva visa sistema.

Pavyzdžiui, lietaus jutikliai ne tik aktyvuoja valytuvus, bet ir praneša stabdžių sistemai, kad kelio danga yra drėgna, todėl ši pradeda automatiškai valyti ir šildyti stabdžių diskus. Jei remontuojant nusprendžiama nedėti ABS daviklių, dirbti nebegali ir ESP sistema.

Įmantrūs apžiūrų metodai

Klausiamas, ar tokie dalykai atskleidžiami ir Vokietijoje, V.Hohnischas pripažino, kad nors didžioji dalis jo tėvynainių iš tiesų rūpinasi savo automobiliais, sukčiavimo atvejai tikrai nėra retenybė.

"Kolegos Lietuvoje yra nemažai pasakoję apie akistatas su automobilių remontininkų "šedevrais" klastojant elektronines automobilių sistemas, tačiau galiu patikinti, kad su panašiais dalykais susiduriame ir Vokietijoje. Linkusiųjų į apgavystes ir nusikaltimus yra visur. Skiriasi tik tai, kaip kovojama su šiais dalykais. Tarkim, ar automobilyje yra saugos oro pagalvės, Vokietijoje privaloma tikrinti nuo 2006-ųjų. Bendrovė "Fahrzeugsystemdaten GmbH" (FSD) parengė metodiką, kaip tai turėtų būti daroma", – patikino V.Hohnischas.

Klausiamas, ar galėtų garantuoti, kad Vokietijos techninės patikros sistemoje dirbančių kontrolierių nebeįmanoma apgauti, svečias pripažino, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau tikimybė prastumti tokį automobilį pro techninių apžiūrų filtrą labai sumažėjo.

Lietuvai – vokiečių patirtis

Pasakodamas apie bandymus užkirsti kelią automobilių elektroninių sistemų klastotėms, V.Hohnischas pažymėjo, kad bendrovę FSD 2004-ųjų rudenį įkūrė dešimt regioninių Vokietijos techninės patikros kompanijų.

Jų vadovai sutarė, kad nuo mokesčio už kiekvienos mašinos patikrinimą po vieną eurą skiriama naujajai FSD (bendrovės pavadinimas reiškia "automobilių sistemų duomenys"). Už šiuos pinigus buvo perkama informacija iš automobilių gamintojų (kasmet Vokietijoje registruojama mažiausiai 100 naujų transporto priemonių ir jų modifikacijų) ir kuriama duomenų bazė bei metodika, kaip ja naudotis per techninę apžiūrą.

"Dabar per techninę apžiūrą kontrolierius į kompiuterį įveda automobilio identifikacinį numerį ir iškart gauna informaciją, kokios elektroninės sistemos konkrečiame modelyje privalo būti, kur tiksliai yra montuojami jutikliai, kokie indikatoriai kokius signalus turėtų siųsti", – pasakojo "Fahrzeugsystemdaten GmbH" ekspertas Markus Steickertas.

Kadangi vizualinės apžiūros ne visada gali pakakti, FSD inžinieriai sukūrė specialų adapterį. Jį prijungus prie automobilio kompiuterio nebelieka abejonių, ar jo programos įranga nebuvo keičiama, ar mašinos savikontrolės sistema iš tiesų veikia, ir panašiai.

"TUV Thuringen Fahrzeug GmbH&Co" direktorius, senokai bendradarbiaujantis su asociacija "Transeksta", patikino, kad techninės apžiūros centrai Lietuvoje iš esmės yra pasirengę išplėsti patikros algoritmą ir atskleisti elektroninių sistemų klastotes.

"Jei kolegos Lietuvoje norės imtis šių darbų, mes savo ruožtu pasistengsime suteikti reikiamą pagalbą, techninę informaciją ir patikros metodiką. Reikia tik rasti optimalų bendradarbiavimo būdą", – teigė V.Hohnischas.