Aplinkosaugininkai primena: važinėti keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis natūralia miško paklote ir paviršinių vandens telkinių dugnu draudžiama.

Subjaurojo upę

Neseniai Klaipėdos rajone buvo užfiksuotas atvejis, kai ūkininkas leido savo žemėje rengti keturračių ir motociklų varžybas, kurioms sutikimo nebuvo davusi savivaldybė.

Lenktynininkai važinėjo po laukus, pievas, buvo niokojama ir per privačią žemę tekanti upė. Dalis jos patenka į ichtiologinio draustinio teritoriją. Dėl to nukentėjo ne tik žuvų ištekliai, bet ir kita dugno gyvūnija, augalai.

Šiuo metu įvykį tiria Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

"Apmaudu, kai sporto renginių organizatoriai paviršutiniškai žiūri tiek į gamtosaugą, tiek į savo ir kolegų, kurie organizuoja panašias varžybas, reputaciją. Niokoti privačią valdą yra viena, bet važinėti upės, ypač tos, kuri yra šalia ichtiologinio draustinio, vaga visiškai ją subjaurojant ir teršiant – tai jau cinizmo viršūnė", – teigė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Niokoti privačią valdą yra viena, bet važinėti upės, ypač tos, kuri yra šalia ichtiologinio draustinio, vaga visiškai ją subjaurojant ir teršiant – tai jau cinizmo viršūnė.

Išimtys – ypatingos

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą keturračiais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, draudžiama važiuoti ne keliais, išskyrus atvejus, kai asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ar valdytojų sutikimą jas naudoja žemės ūkio, miškų ūkio ar kitai būtinai ūkinei veiklai vykdyti.

Šis draudimas negalioja likviduojant ekstremaliųjų įvykių ar avarijų padarinius, saugant valstybės sieną, užtikrinant viešąją tvarką, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, per karinius mokymus ar pratybas, atliekant gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo veiklas.

Visomis motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti paviršinių vandens telkinių, taip pat ir esančių privačioje žemėje, apsauginėmis juostomis, dugnu.

Leidžiama važiuoti tik per brastas, kurios teisės aktais pripažintos kelių dalimis, kai vyksta žmonių paieška ir gelbėjimas, likviduojami ekstremaliųjų įvykių ar avarijų padariniai, saugant valstybės sieną, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat kai tvarkomi paviršiniai vandens telkiniai, atliekami jų būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, nustatytose vietose nuleidžiant ar ištraukiant plaukiojimo priemones.

Rengiant sporto varžybas ar pratybas, jei numatoma nesilaikyti nurodytų reikalavimų, būtina gauti savivaldybės leidimą.

Baudų neišvengs

Keturračių vairuotojams už miško paklotės niokojimą gresia baudos, be to, jie turės atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Baudos už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę gali siekti iki 300 eurų.

Jei vandens telkiniuose vykdoma veikla, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidėjui gresia bauda iki 560 eurų. Jei toks pažeidimas bus padarytas pakartotinai – iki 1,2 tūkst. eurų. Pažeidėjui teks atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.