LIETUVIAI KEIČIA POŽIŪRĮ: DYZELINIU KURU VAROMUS AUTOMOBILIUS IŠSTUMIA HIBRIDINIAI

2024-uosius dažnas lietuvis pasitiko vildamasis, kad permainingi ir neramūs praėję metai nepasikartos. Besitęsiantis karas Ukrainoje, kilęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ekonominis nuosmukis paveikė daugelį gyvenimo sričių. Tuo tarpu transporto rinkai šie sukrėtimai, panašu, – nė motais.

Šuolis – akivaizdus

Stabilus rinkos atsigavimas ir artėjimas prie geriausių rodiklių – taip 2023-iuosius apibūdina transporto specialistai. Jų pateiktuose skaičiuose matyti ne tik stabilizacija, bet ir akivaizdūs lietuvių madų pokyčiai renkantis transporto priemones.

Mūsų šalyje vien 2023 m. įvyko 310 tūkst. lengvųjų automobilių pardavimo sandorių. Lyginant su priešpandeminiu pakilimu, sandorių skaičius vis dar yra sumažėjęs, tačiau pasirašyta net 12,6 tūkst., arba 4 proc. daugiau, sutarčių nei 2022-aisiais. Įmonės Autoplius.lt ekspertų teigimu, šie skaičiai rodo santūrų, bet stabilų rinkos atsigavimą.

Į priešpandeminį lygį dar negrįžę sandorių kiekiai nesutrukdė augti bendrai rinkos apyvartai. Užpernai ji buvo rekordiškai didelė ir siekė 3,14 mlrd. eurų, 2023 m. ūgtelėjo dar labiau. Bendra naudotų ir naujų transporto priemonių apyvarta 2023 metų pabaigoje siekė 3,68 mlrd. eurų. Tai – 17 proc. metinis prieaugis ir dar vienas finansinis rinkos rekordas.

Paradoksas: automobilių iki 1 metų amžiaus vidutinė kaina mūsų rinkoje yra net didesnė nei visiškai naujų transporto priemonių vidurkis. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Transportas brango

Skaičiuojama, kad vidutinė naudoto automobilio kaina per metus ūgtelėjo keturiais šimtais eurų ir dabar siekia 9,4 tūkst. Tai – aukščiausia iki šiol fiksuota vidutinė kaina.

Naujos transporto priemonės vidutinė kaina kilo 10 proc. arba 3,3 tūkst. eurų, ir dabar siekia 39,1 tūkst. Kainos ūgtelėjo didžiojoje dalyje automobilių amžiaus grupių. Mašinų iki vienų metų amžiaus vidutinė kaina per metus kilo 10 proc. ir siekia 43,8 tūkst. eurų. Anot Autoplius.lt analitikų, įdomu tai, kad ratuočių iki 1 metų amžiaus vidutinė kaina mūsų rinkoje yra net didesnė nei visiškai naujų transporto priemonių segmente.

12 proc. – tiek per praėjusius metus kilo populiariausių – nuo 6 iki 10 metų amžiaus sulaukusių transporto priemonių vidutinė kaina.

12 proc., arba 1,3 tūkst. eurų, vidutinė kaina kilo 6–10 metų amžiaus sulaukusių transporto priemonių grupėje. 11–15 ir 16–20 metų amžiaus automobilių vidutinė kaina ūgtelėjo atitinkamai 9 ir 6 proc. Mažiausias augimas pastebėtas seniausių, 16–20 ir 21 metų amžiaus, automobilių segmente. Tokių transporto priemonių sandorių pernai įvyko 5 proc. daugiau nei 2022 m., 16–20 metų amžiaus – 4 proc. daugiau.

Lyginant su 2022 m., pernai augo beveik visų amžiaus grupių pardavimai. Daugiausia (20 proc.) sutarčių pasirašyta automobilių iki vienų metų amžiaus segmente. Šiam šuoliui didžiausios įtakos turėjo po pandemijos itin atsigavęs automobilių importas.

Lyderė: naujų automobilių rikiuotės viršūnėje pernai karaliavo „Toyota Corolla“. / „Scanpix“ nuotr.

Ekologija – ne svarbiausia

Į mūsų šalį įvežamų mašinų amžiaus statistika išlieka pozityvi. Nuo 2018 m. kasmet fiksuojamos vis naujesnės į Lietuvą atkeliaujančios transporto priemonės. Pernai importuojamų automobilių vidutinis amžius siekė 10 metų ir 8 mėnesius – mažiausias istorijoje.

2022 m. iš visų į šalį importuotų automobilių dyzeliniu kuru varomas transportas sudarė 73,5 proc. 2023 m. jų dalis pastebimai mažesnė – 66 proc. Stipriai, net 63 proc., ūgtelėjo įvežamų hibridų dalis. Specialistų pastebėjimu, iš pradžių skeptiškai vertinę hibridines jėgaines turinčias transporto priemones, lietuviai ima suprasti akivaizdžią jų naudą. Tiesa, hibridų dalis siekia 8,9 proc. visų importuotų automobilių.

Labiausiai – net 229 proc. augo grynųjų elektromobilių importas. Tiesa, nors statistika itin gera, įvežtų modelių kiekis nesiekia net keturženklio skaičiaus. 2022 m. į Lietuvą buvo įvežta 190 elektromobilių, 2023 m. – 625 vienetai.

Pasak pardavėjų, naujų automobilių pirkėjams ekologija rūpi kur kas labiau nei naudotų transporto priemonių savininkams. Dyzeliniai modeliai čia sudaro mažą dalį – vos 18,4 proc. Akivaizdžiai populiariausi tarp naujų automobilių – hibridiniai. Net 41,4 proc. 2023 m. parduotų naujų ratuočių yra paprastieji arba įkraunami hibridai.

Tuo tarpu elektra varomas transportas toliau augina savo dalį. Lyginant su 2022 m., pernai buvo parduota 66 proc. daugiau naujų elektromobilių. Dabar jie sudaro 9,6 proc. visų per metus parduotų modelių. Tai gali atrodyti kaip nemaža dalis, tačiau iki Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 21,6 proc., – dar labai toli.

Mada: naudotų automobilių rinkos dalyje dyzeliai užima 66 proc., o naujų – vos 18 proc. / E. Šemioto nuotr.

Karaliauja japonai

Vertindami atskirų gamintojų modelius specialistai nenustebino. Populiariausių naujų automobilių lentelė per pastaruosius mėnesius stipriai nepasikeitė. Ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį prizines vietas užima tie patys automobiliai, kaip ir trečiąjį. Pirmoje ir antroje vietoje – japoniškoji „Toyota“, o lyderiaujantis jos modelis – „Corolla“.

Vidutinė naudoto automobilio kaina per metus ūgtelėjo keturiais šimtais eurų ir dabar siekia 9,4 tūkst.

Šių vidutinės klasės miesto automobiliukų per pastarą 2023 m. ketvirtį parduota 411 vienetų. Antroje vietoje „Toyota RAV4“ parketiniai visureigiai – 402 vienetai. Bronza atiteko Čekijos gamintojui „Škoda“ priklausančiam „Volkswagen“ koncernui. Jų „Škoda Octavia“ per pastarą ketvirtį nupirkta 310 vienetų.

Kalbant apie visą pastaro ketvirčio naujų modelių „Top 10“, lyderis yra akivaizdus. Net 5 iš 10 vietų lyderių rikiuotėje priklauso būtent „Toyota“ markei. Žemiška kaina, ilgaamžiškumas ir hibrido pasirinkimas pirkėjams vis dar išlieka itin svarbūs kriterijai, o japonų gamintoja šiuos lūkesčius puikiai atliepia.

Naujų elektromobilių pirkėjų mėgstamiausias pasirinkimas pastarą 2023 m. ketvirtį taip pat nepasikeitė. Didžioji dalis vairuotojų rinkosi „Volkswagen ID.4“. Per pastarus tris mėnesius parduota 76 automobiliai. Tai – 29 vienetais daugiau nei trečiąjį 2023 m. ketvirtį.

Sensta: vidutinis Lietuvoje registruotų automobilių amžius pernai padidėjo dar dviem mėnesiais ir dabar siekia 16 metų ir 9 mėn. / R. Plauks / BNS nuotr.

Jaunėjimo nepastebi

Iš apibendrintos metų statistikos matyti, kad Lietuvos automobilių amžiaus vidurkis padidėjo dviem mėnesiais. Dabar mūsų šalies keliais važinėja vidutiniškai 16 metų ir 9 mėnesių amžiaus sulaukusios transporto priemonės.

„Inbank“ atstovų duomenimis, lyginant 2022-uosius ir praėjusius metus, vidutinė finansuojama suma automobiliui įsigyti augo 15 proc. Jie pastebi net keleriopai išaugusį susidomėjimą paskolomis naudotai mašinai įsigyti. Skirtingai nei 2022-ais metais, kai automobilio finansavimą rinkosi gaunantys žemesnes pajamas, 2023-iaisiais automobilio lizingu labiausiai domėjosi gaunantys vidutines pajamas. Šis klientų segmentas rinkosi ir didesnę vidutinę finansuojamą sumą ilgesniam išsimokėjimo laikotarpiui. Įdomu, kad lyčių pasiskirstimas išliko panašus kaip ir 2022-aisiais: tarp pasinaudojusių automobilių lizingo paslaugomis moterys sudaro 36 proc., vyrai – 64 proc.

Žvelgdami į 2024-uosius specialistai prognozuoja pardavimų augimą. Naujų transporto priemonių gamybos apimtims grįžus į priešpandeminį lygį, ima augti ir jų paklausa. Tai gali lemti šio sektoriaus pardavimų įsibėgėjimą. O atsižvelgiant į pastarųjų metų pirkėjų pasirinkimus, laukiamas elektra varomo transporto pardavimų šuolis.