Saugo ir samanas

Kuršių nerijos nacionalinis parkas – viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje. Toli gražu ne kiekvienas atsimena, kad statant automobilius šioje teritorijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Nacionalinio parko lankymo etiketo.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais. Nereikėtų važiuoti ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarų ir įvažiavimų į mišką.

Kuršių nerijos gamtoje statyti automobilius galima tik tam skirtose automobilių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitiems eismo dalyviams. Specialistai primena, kad statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Aplink – draustinis

Šventoji yra ne tik žinomas pajūrio kurortinis miestelis, bet ir saugomos teritorijos – Būtingės geomorfologinis draustinio – dalis. Jei miestelyje automobilių stovėjimo taisykles nusako kelio ženklai, tai draustinio teritorijoje išvis draudžiama palikti stovėti automobilius.

Daugiau informacijos apie Būtingės geomorfologinį draustinį galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interaktyviajame Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapyje saugoma.lt.

Palangos ir Klaipėdos miestų ribose statant transportą svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir savivaldybių nustatytų reikalavimų. Tačiau pagrindinis aplinkosaugos reikalavimas yra paprastas – transporto priemones galima statyti tik joms skirtose aikštelėse.

Nevalia net vaikščioti

Kai kuriose pajūrio teritorijose griežtai draudžiama ne tik važinėti, bet ir apskritai jose lankytis.

Į tokias vietoves patenka Smeltės botaninis draustinis (Klaipėdos miesto sav.), Kopgalio ornitologinis draustinis ir Grobšto gamtinis rezervatas (taip pat Kuršių nerijoje), Naglių gamtinis rezervatas (Kuršių nerijos nacionaliniame parke).

Čia išimtis taikoma tik Naglių gamtiniam pažintiniam takui (vadinamuoju „Mirusiosių kopų“ maršrutu). Tai yra vienintelis leidžiamas maršrutas, kuriuo lankytojai gali eiti laikydamiesi tako ribų.

Priklausomai nuo pažeidimo vietovės statuso, baudos rėžiai gali siekti nuo 30 iki 150 eurų.

Šios saugomos teritorijos yra skirtos griežtai biologinės įvairovės apsaugai – jose neleidžiama lankytis, vaikščioti ar būti. Draudimai taikomi siekiant užtikrinti saugomų rūšių (ypač paukščių) ramybę ir buveinių išsaugojimą.

Baudos – nemenkos

Be apribojimų įvažiuoti į Lietuvos pajūrį gali tik specialiųjų tarnybų (policijos, medikų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, aptarnaujančio personalo) transporto priemonės.

Teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele, pavyzdžiui, išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Pažeidus minėtas taisykles gresia įspėjimas arba finansinė atsakomybė. Priklausomai nuo pažeidimo vietovės statuso, jos rėžiai gali siekti nuo 30 iki 150 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 230 eurų).