Suka į Lenkiją
Tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos neslepia, kad pigesnių degalų vėl ėmė ieškoti kaimyninėse šalyse.
Ekspertai įspėja, kad ši tendencija neigiamai atsilieps valstybės finansams ir siūlo ieškoti sprendimų. Vienas jų – tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl akcizų tarifų suvienodinimo.
Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio apsisprendė degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro tik tuo atveju, jei neturi kitos išeities.
„Absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus, nuo sausio 1 d. yra sustabdžiusios degalų pylimą Lietuvoje iki minimumo. Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Labiau apsimoka piltis degalus netgi Švedijoje“, – aiškino vežėjų atstovas.
Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad visą baką degalų Lietuvoje šiuo metu įsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.
Nuostolis: užsienio vežėjai, kurie kerta Lietuvos teritoriją ir čia teršia orą, gadina kelius, degalus pilasi kitose šalyse. / „Scanpix“ nuotr.
Padariniai – skaudūs
Šalies degalinių tinklus vienija Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija (LIEPA). Jos duomenimis, su didžiausiais nuostoliais per pirmąsias tris šių metų savaites susidūrė pasienio degalinės, kuriuose degalų pardavimas sumažėjo net 50 proc.
„Transporto įmonės yra vienas pagrindinių degalinių klientų. Natūralu, kad jų sprendimai nepilti dyzelino Lietuvoje turi skaudžių padarinių mažmeninės prekybos degalais sektoriui. Tai gali turėti tiesioginę įtaką akcizo surinkimui ir valstybės įsipareigojimų vykdymui visose srityse – nuo krašto apsaugos iki socialinių reikmių“, – perspėjo asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Jos nuomone, siekiant spręsti šią problemą būtina kuo greičiau ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų. Tai padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką.
Skirtumas: visą baką degalų Lietuvoje įsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei kaimyninėje Lenkijoje. / Justinos Lasauskaitės asociatyvi nuotr.
Prašo valdžios įsikišimo
Pasak K. Čeredničenkaitės, jau dabar būtina žvelgti į 2026 m., kai pagal dabartinius akcizo didinimo planus degalai brangs dar daugiau.
„Čia būtinas valstybės vadovų įsikišimas, kad šalys pradėtų derėtis dėl vienodesnių sąlygų bent jau mūsų regione. Dabartinė situacija reikalauja ekonominės diplomatijos. Priešingu atveju ši tendencija gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos biudžetui“, – prognozavo pašnekovė.
LIEPA vadovės teigimu, Lietuva galėtų netgi inicijuoti diskusijas su kitomis ES šalimis dėl vienodo iškastinio kuro apmokestinimo visoje ES.
„Būtų naudinga bent jau pasiekti susitarimą su Lenkija, kad abi šalys galėtų vykdyti tolygią transporto dekarbonizaciją, nesiremdamos skirtingais mokestiniais principais“, – siūlė K. Čeredničenkaitė.
60 tūkst.– tiek vilkikų dirba Lietuvos transporto sektoriuje.
Skaičiai – gąsdinantys
Skirtingų ES valstybių mokesčių politika dyzelino atžvilgiu skiriasi, tačiau šalyse, su kuriomis Lietuvai tenka konkuruoti, jis apmokestinamas mažiau.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, skaičiuojant tai, kiek įsipylus litrą dyzelino iš to gauna valstybės biudžetas, lyderės ES yra Airija ir Danija – po 0,94 euro nuo 1 l degalų. Lietuva tarp labiausiai apmokestinančių dyzeliną valstybių kartu su Latvija dalijasi 12–13 vietas – biudžetui nuo kiekvieno nupirkto 1 l degalų čia tenka 0,79 euro. Lenkija pagal šį rodiklį – tik 20-oje vietoje – 0,67 euro, Estija – vos 26-oje – 0,63 euro.
Sausio 20 d. duomenimis, 1 l dyzelino Lietuvoje ir Estijoje vidutiniškai kainavo 1,64 euro, Lenkijoje – 1,48 euro, Latvijoje – 1,65 euro.
P. Drižo teigimu, Tarptautiniam transporto ir logistikos aljansui priklausančių bendrovių skaičiai yra gąsdinantys – vežėjai svetur įsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.
„Sprendimu pakelti akcizą mes ne tik nesurinksime numatytų papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio. Transporto sektorius Lietuvoje yra didžiulis, yra 60 tūkst. vilkikų parkas. Maždaug 15 proc. iš jų degalus pildavosi Lietuvoje, o dabar ta dalis sumažės iki minimumo ir tai pasijus tikrai ne į gerąją pusę“, – įsitikinęs vežėjų atstovas.
Infliacija: mažiau nei prieš penkerius metus dyzelinas Lietuvoje dar nekainavo nė euro. / L. Balandžio / BNS nuotr.
Pravažiuoja nestabtelėdami
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas įsitikinęs, kad degalinės pajamų kur kas mažiau gaus ne tik dėl to, kad jose rečiau lankysis gyventojai ir transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai, bet ir šalį kertantys užsienio šalių vežėjai.
„Blogiausia yra žmonėms, kurie negali niekur išvažiuoti arba turi važiuoti į Lenkiją. Vežėjai iš kitų šalių, kurie kerta Lietuvos teritoriją ir čia teršia orą, gadina kelius, degalus pilasi kitose šalyse. Jų mokesčiai nukeliauja kitoms valstybėms, – sakė K. Stasiukynas. – Negalime būti brangiausi Europoje. Turėdami piktą kaimyną privalome galvoti apie ateitį. Lietuva vis tiek bus tranzitinė šalis, tad nepasiimti pinigų ir nepanaudoti jų gynybai, švietimui ar sveikatos apsaugai būtų nelogiška.“
Jo teigimu, klientų sumažėjimą pajautė daugelis sąjungai priklausančių degalinių, kai kurių apyvarta taip pat krito net 50 proc.
„Nesurinktų PVM ar akcizo skaičiai labai aiškiai matyti kiekvieną dieną. Kadangi kasos yra sujungtos su Valstybine mokesčių inspekcija, nesunku patikrinti, kiek pernai degalų buvo pilamasi tą pačią dieną. Akivaizdu, kad mes planuotų pinigų į biudžetą nesurinksime“, – konstatavo pašnekovas.
Paradoksas: kai kuriems mūsų vežėjams įsipilti degalų labiau apsimoka prabanga alsuojančioje Švedijoje, o ne tėvynėje. / L. Balandžio / BNS nuotr.
Tragedijos neįžvelgia
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pranešė, kad kitose ES šalyse degalų vidutinės kainos 2025-ųjų pradžioje padidėjo maždaug 1–2 proc. Lietuvoje benzinas išliko pigiausias tarp Baltijos šalių, o dyzelinas šiuo metu yra pigesnis tik Estijoje. Degalai Lenkijoje pigesni nei Lietuvoje pirmą kartą nuo 2024 m. liepos mėnesio. Benzinas šiuo metu Lenkijoje kainuoja 0,03 Eur/l mažiau, o dyzelino vidutinė kaina 0,12 Eur/l mažesnė nei vidutiniškai Lietuvos degalinėse.
LEA skaičiavimu, Lietuvoje nuo sausio pradžios akcizas benzinui padidėjo 0,047 Eur/l ir iš viso sudaro 0,513 Eur/l, o akcizas dyzelinui padidėjo nuo 0,1096 Eur/l iki 0,5196 Eur/l. Tarp Baltijos šalių didžiausi akcizai benzinui taikomi Estijoje (0,563 Eur/l), o dyzelinui – Lietuvoje (0,5196 Eur/l). EK savaitinio naftos produktų biuletenio duomenimis, benzino apmokestinimas (akcizai ir kiti mokesčiai), neįskaitant PVM, padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje – 0,023–0,047 Eur/l, o dyzelino mokesčiai taip pat padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje – 0,025–0,11 Eur/l.
Skaičiai gąsdinantys – vežėjai svetur įsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.
Šį pirmadienį benzinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,47 Eur/l, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,59 Eur/l. Palyginkime: gruodžio 30-ąją Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,40 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,44 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų visą gruodžio mėnesį sudarė apie 0,04 Eur/l, o sausio pradžioje dėl akcizų padidinimo pakilo iki 0,12 Eur/l. Šiuo metu benzino kainos Lietuvoje yra mažesnės už 2024 m. vasario–rugpjūčio, o dyzelino – dabar mažesnės už 2024 m. vasario mėnesio.
Benzino vidutinės kainos Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse per savaitę padidėjo 0,5–5,2 proc. Lenkijoje benzino vidutinė kaina šiuo metu siekia 1,44 Eur/l, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 1,64 Eur/l ir 1,62 Eur/l. Per mėnesį benzinas visose lyginamose valstybėse, išskyrus Lenkiją, pabrango 1,1–6,4 proc. Per metus benzino kaina Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,3–1,1 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai padidėjo 2,3 proc. ir 3,3 proc. Dyzelino vidutinės kainos per savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,5–10,3 proc. Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina šiuo metu siekia 1,47 Eur/l, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 1,55 Eur/l ir 1,60 Eur/l. Per mėnesį dyzelinas visose lyginamose valstybėse pabrango 0,5–11,7 proc. Per metus dyzelino kaina Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,8–3,2 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai padidėjo 1 proc. ir 5 proc.
Naujausi komentarai