SLĖGIO JUTIKLIAI: AR MAŽA DETALĖ GALI APSAUGOTI NUO DIDELIŲ RŪPESČIŲ?

Keisdami padangas vairuotojai retai susimąsto, kad ši procedūra ne tokia jau primityvi. Neužtenka vien atsukti kelis varžtus ir užmauti naujus ratus. Juos reikia subalansuoti, o kartais ir atlikti suvedimą. Tačiau šiuolaikiniuose automobiliuose yra ir daugiau svarbių procedūrų, susijusių su padangų keitimu.

Akimis sunkiai pastebima

Artėjant šaltajam sezonui dažnas vairuotojas susirūpina žieminių padangų būkle – tinkamos jos saugiai važiuoti slidžiais keliais ar ne. Apdairesni automobilių savininkai dar užmeta žvilgsnį į ratlankius ar pasidomi stabdžių sistemos būkle. Tačiau šiuolaikiniuose automobiliuose su padangų keitimu susijusi ne viena procedūra, kurią ignoruojant gali kilti problemų kelyje.

ES šalyse padangų slėgio jutikliai privalomai montuojami po 2014 m. pagamintuose automobiliuose. Nors daviklių naudojimo idėja gera, toli gražu ne visi vairuotojai žino, kaip tais pranašumais naudotis.

Pasak specialistų, slėgio stebėjimo sistemos TPMS (Tire pressure monitoring system) reikalingos pirmiausia todėl, kad retas reguliariai tikrina oro kiekį padangose. Geriausiu atveju tai daroma iš akies, o žvilgsniu net ir 0,5 baro slėgio sumažėjimas gali būti nepastebimas. Daug kas priklauso nuo padangos ir jos profilio. Tačiau net toks nedidelis slėgio sumažėjimas daro esminę įtaką saugumui ir vairavimo tikslumui. Būtent todėl ir naudojamos padangų slėgio stebėjimo sistemos.

Patarėjai: netiesioginė TPMS gali tik signalizuoti apie problemą, o tiesioginė iškart nurodo, kuriame rate ir kiek oro trūksta.

Sistemų skirtumai

Pasak bendrovės „Prekeivis“ vadovo Viliaus Bričkaus, jutikliai gali pranešti apie oro slėgį dviem būdais – tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginė TPMS dažnai montuojama aukštesnės klasės modeliuose.

Tiesioginės TPMS atveju sistemą sudaro atskiri slėgio jutikliai, sumontuoti atskirai kiekviename rate, prie ventilio. Šie jutikliai į automobilio valdymo bloką radijo ryšiu nusiunčia informaciją apie padangų slėgį. Būtent dėl jutiklių važiuodami ar net stovėdami prietaisų skydelyje matome tikslius kiekvieno rato rodiklius.

Netiesioginė sistema yra kur kas paprastesnė. Kad gautų papildomų duomenų apie slėgį, ji naudoja ABS / ESP jutiklius. Sistema reaguoja į ratų sukimosi greitį. Jei vienas iš ratų sukasi greičiau nei esantis normalaus slėgio, tai gali reikšti slėgio sumažėjimą. Pastaroji sistema turi keletą trūkumų. Pirmiausia, ji nenurodo, kuriame rate slėgis yra mažesnis. Be to, jutikliai reaguoja tik į didesnį slėgio sumažėjimą.

Net toks nedidelis slėgio sumažėjimas daro esminę įtaką saugumui ir vairavimo tikslumui. Būtent todėl ir naudojamos padangų slėgio stebėjimo sistemos.

Vertina ir per techninę apžiūrą

Kita vertus, tokią sistemą pigiau remontuoti, o tai daryti būtina, ypač jei netrukus turėsite pratęsti techninės apžiūros galiojimą.

Anot Paras.lt eksperto V. Bričkaus, kartais tokia, atrodytų, smulkmena, kaip deganti slėgio indikatoriaus lemputė, gali tapti rimta kliūtimi techninės apžiūros centre – vien dėl to galite negauti leidimo eksploatuoti automobilį.

Pašnekovo teigimu, kartais jutiklis gali indikuoti problemą, nors gedimo nėra. Tarkime, padangoje nustačius 0,3 ar 0,5 bar. didesnį, nei rekomenduojama, slėgį, pavažinėjus karštu oru, slėgis dar natūraliai pakyla ir gali įsižiebti kontrolinė lemputė. Tokiu atveju patariama pučiant padangą neviršyti rekomenduojamo slėgio.

„TPMS sistema gali erzinti, tačiau ji labai svarbi tiek vairuotojo ir jo keleivių, tiek aplinkinių saugumui. Geriau jau dar kartą atkreipti dėmesį į padangų būklę, nei važinėti nuleistu ratu. Tuomet geriausiu atveju apgadinsite padangą ir padidinsite degalų sąnaudas, o blogiausiu – galite nesuvaldyti automobilio ir patekti į avariją“, – perspėjo specialistas.

Svarbu nesugadinti

Skaičiuojama, kad tiesioginės ratų slėgio stebėjimo sistemos tarnavimo trukmė yra nuo penkerių metų ir ilgiau. Vis dėlto pasitaiko, kad intensyviai važinėjant jutikliai susidėvi vos per keletą metų. Kadangi TPMS duomenys vairuotojui padeda laiku pamatyti, kada ir kurią padangą reikia pripūsti, jos dėvisi lėčiau, o kartais tarnauja net ilgiau nei patys jutikliai.

Dėl ko genda jutikliai? Viena populiariausių priežasčių – jų pažeidimas nuimant ar uždedant padangas. Todėl geriausia turėti atskirus ratlankių komplektus žiemai ir vasarai. Tiesa, pageidautina, kad ratlankiai nebūtų skirtingi – lengvojo lydinio ir plieniniai, nes jutikliai netinka skirtingiems ratlankiams. Taip pat dažna jutiklio neveikimo priežastis – išsikrovusi baterija, kuri dažniausiai yra nekeičiama. Be to, sistemą veikia ir išorės veiksniai, tokie kaip korozija.

Paklaustas apie padangų keitimo su slėgio jutikliais kainas, specialistas paminėjo, kad sumos pernelyg nesiskiria, bet perspėjo, jog toli gražu ne kiekvienas garažiukas turi kokybišką jutiklių diagnostikos įrangą. TPMS jutikliai yra jautri įranga, todėl jai montuoti reikalingi ir specialūs įrankiai. Bet kuriuo atveju prieš atliekant šią procedūrą servise reikėtų perspėti, kad automobilyje įdiegta tiesioginė slėgio matavimo sistema.

Anot Paras.lt atstovo, pakeitus padangas dažnai jutikliai prisitaiko patys. Nuvažiavus tam tikrą nuotolį sistema aptinka jutiklio skleidžiamas bangas ir prisiprogramuoja. Kai kuriais atvejais, nuriedėjus 50 ar 100 km, tenka vėl užsukti į servisą, kad paslauga būtų kokybiškai atlikta iki galo.

Jei keičiamos ne tik padangos ar ratlankiai, bet ir patys jutikliai, reikės kiek daugiau laiko, nes naujų jutiklių ID numerius reikia įvesti į automobilio kompiuterį.

Prestižinių gamintojų jutiklių komplektas, pavyzdžiui, prabangiam „Lexus“ modeliui gali kainuoti per 300 eurų. Tačiau galima rasti visai neblogų alternatyvų.

Išlaidauti nebūtina

Jutikliams sugedus, juos keisti originaliais, prestižinių prekių ženklų gaminiais nėra labai pigus malonumas. Tiesa, galima keisti ne visą komplektą, o atskirai po du vienai ašiai. Kita vertus, yra kur kas pigesnių brangių prekių ženklų analogų.

Anot specialisto, prestižinių gamintojų jutiklių komplektas, pavyzdžiui, prabangiam „Lexus“ modeliui gali kainuoti per 300 eurų. Tačiau galima rasti visai neblogų alternatyvų, tokių kaip „Autel“ arba HUF jutikliai, kurių kokybė atitinka gana aukštus tarptautinius standartus, o kaina gerokai mažesnė – 100–140 eurų už komplektą. Taupiausi vairuotojai renkasi dar pigesnius kiniškus analogus, kurių kaina nesiekia 100 eurų. Tiesa, ir jų ilgaamžiškumas gali neprilygti minėtam vidutiniam segmentui.

Nagingesni vairuotojai gali patys įsigyti ne tik jutiklius, bet ir pačią TPMS diagnostikos įrangą. Tai nedidelis aparatas, savotiškas mini kompiuteris, kuriame įdiegtos reikalingos programos. Su juo galima atlikti jutiklių patikros, programavimo ir kitus veiksmus. Šios funkcijos nesudėtingos, tad jų galima nesunkiai išmokti ir savarankiškai – pažiūrėjus vaizdo įrašų „YouTube“ ar kitaip pasirinkus informacijos. Įrangos kaina gali prasidėti nuo 100 eurų.

„Be abejo, slėgio jutikliai automobilyje ne tokie būtini kaip akumuliatorius, stabdžių diskai ar padangos. Tačiau jie suteikia papildomos informacijos apie ratų būklę, apsaugo nuo galimų pavojų kelyje ir suteikia vairuotojui saugumo. Šiais nuolatinio skubėjimo laikais tai svarbiausia“, – pabrėžė V. Bričkus.

Paslaugos: toli gražu ne visi garažiukai turi kokybišką jutiklių diagnostikos įrangą. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Išradimo istorija

Dar 1977 m. Indianos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad dėl nepakankamo oro slėgio padangose kasmet JAV nutinka apie 260 tūkst. avarijų. Iš viso tuo metu buvo fiksuojama apie 18 mln. eismo įvykių per metus. Šie duomenys paskatino ieškoti techninių sprendimų, kurie padėtų vairuotojams realiu laiku pranešti apie nepakankamą slėgį padangose. 2000-aisiais JAV Kongresas, reaguodamas į neguodžiančią žuvusiųjų statistiką, kai avarijos įvyksta dėl nuleistų padangų, išleido įstatymo pataisą. Pagal ją nuo 2007 m. visi lengvieji automobiliai ir nedideli sunkvežimiai privalo turėti įmontuotą TPMS sistemą. Nuo 2014-ųjų ši sistema tapo privaloma ir ES šalyse, Japonijoje ir kituose regionuose pagaminamiems naujiems automobiliams.