NAUJAS AUTOBUSŲ MARŠRUTŲ TINKLAS – KATĖ MAIŠE?

Seimas didele balsų dauguma pritarė tolimojo susisiekimo autobusais reformai. Atrodė, kad teisinis aiškumas leis ramiau atsikvėpti tiek keleiviams, tiek vežėjams, tačiau – per anksti.

Buldozerinė reforma

Prieš porą metų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tarsi buldozeriu bandė prastumti naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą.

Jo esmė: tolimojo susisiekimo autobusai kursuoja tik tarp regionų centrų, o pasienio savivaldybės, mažesnieji miestai paliekami be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais šalies miestais. Iki jų keleiviai pavežami regioniniais maršrutais.

Kitaip tariant, mažeikiškis, norėdamas pasiekti Vilnių ar Kauną, priemiesčio maršrutu būtų turėjęs vykti į Šiaulius, persėsti į tarpmiestinį autobusą ir keliauti toliau.

Be to, tolimojo susisiekimo maršrutų reforma stumta neįgyvendinus regioninių maršrutų pertvarkos, nenumačius lėšų savivaldybėms naujiems priemiesčio maršrutams diegti.

Procesą sustabdė dabartinis Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis ir LTSA naujovės buvo atsisakyta.

Ar vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?

Istorija kartojasi?

Šiuo metu vėl ketinama eiti panašiu keliu. Įgyvendindama tolimojo susisiekimo autobusais reformą nuo liepos 1 d., LTSA vėl prakalbo apie naują maršrutų tinklą.

Esą tie maršrutai, kuriais keleiviai vežami dabar, nelaikomi maršrutų tinklu, nors Seimas, priėmęs įstatymų pataisas, numatė 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kad keleiviai nepajustų pokyčių ir galėtų naudotis per dešimtmečius susiklosčiusiu esamu tolimojo susisiekimo tinklu.

Tačiau keleiviai jau pasigenda buvusių maršrutų. „Kur Zarasai-Klaipėda?“ – klausia jie. „Neliko maršruto į Zarasus per Kupiškį, Rokiškį“, – apgailestauja panevėžietis. Gerokai sumažėjo ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų iš Jonavos, Panevėžio, kitų miestų. Žmonės skundžiasi, kad tenka važiuoti su persėdimais, stovint, dėl to kelionė tampa ilgesnė ir ne tokia patogi.

Kai kurios įmonės tolimojo susisiekimo maršrutų atsisakė dėl nuostolingumo, taip pat todėl, kad neturi ne senesnių nei 14 metų autobusų. Be to, gąsdino ir nežinomybė dėl būsimos pertvarkos – vežėjai nerizikavo investuoti į naujus autobusus.

Niekas negalėtų atsakyti į klausimą: ar maršrutai, kurių atsisakyta, vis dėlto bus įtraukti į LTSA formuojamą naują tinklą ir ar atsiras vežėjas, norintis jais vežti keleivius.

Statistika liudija: 2019 m. keleiviai važiavo 363 maršrutais, šiemet liepos 1-ąją sudarytos sutartys dėl 230 maršrutų.

Tvyro nežinomybė

„Ar mūsų vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?“ – teiravosi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Asociacijos nariai stebisi, kodėl atsakingos institucijos keistai traktuoja Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas.

„Nauji vežėjai ateina į rinką su naujais maršrutais, kurie turi būti derinami su jau esamais – taip parašyta KTK. LTSA specialistai traktuoja įstatymą atvirkščiai: jų nuomone, dabartiniai maršrutai galios 18 mėnesių, vėliau jų tiesiog neliks, todėl jau dabar reikia formuoti naują tinklą. Tartum šiuo metu būtų tuštuma, nors paslaugos teikiamos“, – dėstė LKVA prezidentas.