Neįprastos technologijos

Panaudotas aliejus praverčia transportui

Prieš porą metų BD nesudomino Klaipėdos vežėjų, nes nebuvo gerokai pigesni už dyzeliną. Liudo DAMBRAUSKO ir interneto nuotraukos

Tuo metu, kai vairuotojai pyksta dėl didėjančių degalų kainų, atsiranda tokių, kurie mašinas „maitina“ biodegalais (BD) arba norėtų naudoti šį kurą ateityje. Tai ekologiška ir pigu, nes į dyzeliną įmaišytas augalinis aliejus. Lietuvoje tokių bandymų būta, tačiau vis dėlto vairuotojai vėl perka dujas, benziną ar dyzeliną. Kodėl BD dar netapo populiarūs?

Degalų bake – bulvyčių aliejus

Amerikiečių šeima su keturiolikmečiu sūnumi šiemet nuvažiavo vienuolika tūkstančių mylių iš Kalifornijos į Argentiną. Įdomiausia tai, jog, vykdydami eksperimentą, jie dyzelinį kurą maišė su panaudotu saulėgrąžų, rapsų ir dar penkių rūšių aliejumi santykiu 80 ir 20. Išmoningi amerikiečiai transporto priemone pasirinko dvidešimt ketverių metų senumo “folksvageną pasatą”. Buvo sumontuota sudėtinga filtrų sistema, nes panaudotas aliejus būna prisodrintas druskos ir degėsių. Penkis mėnesius šeima važiavo numatytu maršrutu, degalinėse pasipildydami kuro, o greito maitinimo restoranuose - panaudoto aliejaus.

Klaipėdoje nepasiteisino

Lietuvoje bandymai degalus papildyti aliejumi taip pat ne naujiena. Šilutėje netgi atidaryta įmonė, gaminanti specialų aliejų biokurui, naudojant daug mažesnį dyzelino ir aliejaus santykį: 95 ir 5. Dar prieš dvejus metus Klaipėdoje buvo vykdomas eksperimentas, kai viso miesto autobusu parkai privalėjo pereiti prie BD. Juos pardavinėjo “Uoto” degalinės. Eksperimentas buvo siejamas su ES ekologinių normų įdiegimu Lietuvoje. Tuometinė BD kaina vos keliais centais nusileido įprastam dyzelinui. Klaipėdos autobusų parkas „Pajūrio autobusai“ savo transporto priemones taip pat bandė “prijaukinti” prie biodyzelino. Eksperimentas nepavyko. Kaip sako įmonės direktorius Leonas Šiaulys, niekas iki šiol negali pasakyti, kaip biodyzelinas veikia autobusų variklius. Be to, šitaip važinėtis jiems buvę brangiau, negu naudojant kitą kurą.

Yra du atvejai, kada L. Šiaulys pritaria biodyzelino sugrįžimui: “Pirma - jei dar būtų gamtos taršos mokestis mažesnis. Antra - jei biodyzelinas būtų pigesnis”. Tačiau tuomet juo būtų varomas tas transportas, kuris po kelerių metų jau nebetiks naudoti.

Gadina neparuoštus variklius

Kaip sako variklių specialistas mokytojas metodininkas Alvydas Stankovičius, biodyzelino takumas yra mažesnis. Tai reiškia, kad kuras sunkiau prateka pro degalų filtrus, taip apkraunamas degalų siurblių darbas. Sumažėja siurblių darbo amžius. Dar viena neigiama biokuro savybė – jis tirpina susikaupusias degalų bake ir vamzdeliuose nuosėdas. Pastarosios pakildintos gali užteršti degalų filtrus ir dyzelinės maitinimo sistemos detales. Jų remontas ir priežiūra kainuoja gana daug.

Tenkina ekologinius reikalavimus

Prieš pradedant vartoti biodyzeliną, A. Stankovičius siūlo išplauti visą maitinimo sistemą ir pakeisti degalų filtrą. Tačiau kyla klausimas, kas bus tada, kai, pasibaigus biokurui, degalinės negalės jo pasiūlyti? Išvada tokia, jog vėl teks plauti maitinimo sistemą. Tai daroma tik autoservisuose specialia alyva ir ne už ačiū”, - teigia dėstytojas.

Beje, svarbu priminti, jog blaškymasis tarp biodegalų ir paprasto kuro jokiai transporto priemonei neatneš naudos, netgi priešingai – pakenks.

Dabar keliami vis didesni ekologiniai reikalavimai. Biodyzelinas juos atitinka daug labiau nei kitas kuras. Vairuotojai domisi, ar galima važiuoti naujais automobiliais, pilant biodyzeliną. Tačiau ar bus taikoma garantinė tokių automobilių priežiūra, tikslaus atsakymo naujų mašinų pardavėjai vis dar neduoda.

Dar vienas dalykas, neleidžiantis vairuotojams naudoti BD, yra psichologinis faktorius. Mintis dyzeliną maišyti su rapsų aliejumi gali sukelti juoką.

Tinka žemės ūkiui

Klaipėdos technikos kolegijos transporto specialistų egzaminavimo komisijos narys Rimantas Lukauskas mano, jog toks maišytas kuras pasiteisintų žemės ūkyje. Biokuras tinkamas naudoti tai technikai, kuri nereikalauja ypatingos priežiūros (pavyzdžiui, traktoriai). Tolimiems reisams jis netinka - keleivius ir krovinius vežti daug sudėtingiau, nes biodegalų nerasi kiekvienoje kolonėlėje”, - sako dėstytojas.

Kad biodegalų naudojimas nesukeltų pašalinių reakcijų, R. Lukauskas mano, jog reikėtų naudoti vienokius ar kitokius priedus. Pavyzdžiui, Vokietijoje biodegalų naudojimui buvo pilamas specialus priedas skystinti kurą.

Kvepia blynais

Lietuvoje biokuro įsigalėjimui trukdo neišvystytas biokuro pardavimo tinklas, tam nepritaikyti varikliai. Ar tai stebuklas, kad amerikiečiai sugebėjo įveikti vienuolika tūkstančių mylių “folksvageną” maitindami perdegintu aliejumi? Skamba neįtikėtinai, juk jie net specialaus kuro nebuvo pasigaminę. Patys maišė dyzelinį kurą su pajuodavusiu „Fri“ aliejumi. Tiek R. Lukauskas, tiek A. Stankovičius šiai situacijai nesunkiai randa paaiškinimą: „Šeima eksperimentavo, nes negailėjo senos mašinos“.

Beje, R. Lukauskas juokauja, kad tuomet išmetamosios dujos atsiduoda kepamų blynų kvapu.

Nekenkia paruoštiems varikliams

Ir vis dėlto A. Stankovičius prie visų neigiamų biokuro savybių pažymi kone pačią svarbiausią: „Remiantis įvairių šalių ir Lietuvos patirtimi, galima teigti, kad BD naudojimas automobilių dyzeliniams varikliams nekenkia“. Kaip bebūtų keista, tačiau pagal kai kuriuos parametrus biokuras netgi lenkia dyzeliną: “BD gerina variklio stūmoklinės ir cilindrinės grupės tepimą, sumažina dūmingumą iki šešiasdešimties procentų. Kadangi biodyzeline yra didesnis kiekis deguonies negu dyzeline, BD geriau sudega. Taip pat BD tankis yra didesnis, todėl galima nuvažiuoti didesnį atstumą”, - sakė dėstytojas.