PERSPĖJA AUTOMOBILIŲ PIRKĖJUS: SAUGOKITĖS PARDAVĖJŲ GUDRYBIŲ

Naujų automobilių pirkėjai jaučiasi ramūs, nes dėl suteiktos garantijos jie bent kelerius metus gali nesirūpinti automobilio problemomis. Naudota transporto priemonė neretai atneša galvos skausmą. Specialistai pataria, kaip išsirinkti naudotą automobilį, kuriam nereikėtų brangaus remonto.

Atsikrato prieš remontą

Šiuolaikinis automobilis yra sudėtingas mechaninių komponentų derinys, kurie intensyviai juda ir natūraliai dėvisi, tad kas kiek laiko juos reikia pakeisti naujais. Tinkamai ir reguliariai prižiūrimas automobilis gali nekelti jokių rimtesnių problemų ne tik pirmam, bet ir keliems vėlesniems savininkams, sklandžiai įveikdamas kelis šimtus tūkstančių kilometrų.

Tačiau dažnai galima ir skaudžiai nudegti – įsigytam naudotam automobiliui gali iš karto prireikti remonto. Anot specialistų, dažniausiai tenka keisti važiuoklės, stabdžių sistemos dalis, nes jos dėvisi greičiausiai, gali gesti elektronika ar netinkamai veikti variklis.

Ypač brangus gali būti variklio remontas. Tokie darbai ir medžiagos neretai kainuoja tūkstančius eurų, tad susidūrę su problemomis žmonės neretai automobilius parduoda, užuot juos remontavę. Blogiausia, kad kai kuriuos trūkumus įmanoma paslėpti, tad juos tenka šalinti naujiems savininkams.

Žaloja: saugos pagalvių uždengimus „auksarankiai“ sukabina metalinėmis kabėmis, kurios, užuot apsaugoję žmones, susminga į veidus. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Netinkama eksploatacija

Automobilių inžinieriaus ir lenktynininko Tomo Jatkevičiaus teigimu, į šiuolaikines transporto priemones montuojamos sudėtingos teršalų neutralizavimo sistemos.

Pavyzdžiui, tiek benzininiuose, tiek dyzeliniuose automobiliuose yra išmetamųjų dujų recirkuliacijos EGR vožtuvas. Su dyzeliniais varikliais komplektuojami ir kietųjų dalelių DPF filtrai. Šios sistemos skirtos taršai mažinti, tačiau, joms užsikimšus, kyla problemų. Kadangi jų remontas itin brangus, nemažai vairuotojų, užuot jas tinkamai prižiūrėję, atlieka vadinamąjį išprogramavimą ir jas išmeta.

Suodžių atsiranda dėl retai keičiamos variklio alyvos.

„EGR filtras užsiteršia, užsikemša suodžiais ir nustoja veikęs. Suodžių ten atsiranda dėl retai keičiamos variklio alyvos. Kuo rečiau ji keičiama, tuo daugiau suodžių prisikaupia. Jų patenka tiek į DPF, tiek į EGR, jie kemša net įsiurbimo kolektorių. Nesudegusių degalų dalelės kaupiasi ir dėl netinkamo purkštukų darbo: jis blogėja didėjant automobilio ridai“, – aiškino T. Jatkevičius.

Reguliariai prižiūrint variklį EGR sistema neturėtų kelti rūpesčių, bet DPF filtras jautrus ir eksploatacijos ypatybėms.

„DPF filtras skiriasi tuo, kad turi regeneracijos sistemą, o jai reikia sąlygų įsijungti: variklis turi būti pasiekęs darbinę temperatūrą. Todėl svarbu kurį laiką važiuoti didesniu tolygiu greičiu, bake turi būti daugiau nei ketvirtadalis degalų. Esant tokioms sąlygoms aktyvuosis regeneracijos procesas ir filtras, sudegindamas suodžius, išsivalys. Tačiau jei vairuotojas važinėja tik mieste, įveikia trumpus atstumus, o automobilio bakas nuolat būna pustuštis, DPF filtras užsikemša. Ne veltui sakoma, kad modernūs dyzeliniai modeliai sukurti tolimoms kelionėms“, – dėstė T. Jatkevičius.

Kaina: kai kurių variklio komponentų patikros yra itin brangios, tad labiau įperkamos specializuotoms įmonėms. / Organizatorių nuotr.

Padeda ir tarpininkai

Specialistai rekomenduoja prieš perkant automobilį įsitikinti, kaip veikia abejonių keliančios sistemos. Tiesa, komponentų užsikimšimo lygį patikrinti labai sunku ir brangu, dažnai tai padaryti gali tik įgaliotieji servisai. Vertėtų rinktis naudotą automobilį iš patikimų rankų, žinoti jo istoriją ir kad jis buvo tinkamai prižiūrimas.

Įmonės „Bravoauto“ vadovė Augustina Černiauskaitė įsitikinusi, kad patikros naštą nuo pirkėjų gali nuimti naudotais automobiliais prekiaujančios bendrovės. Jos nuomone, save rimta laikanti įmonė turėtų būti tiesiogiai suinteresuota išsamiai patikrinti savo siūlomų transporto priemonių kokybę.

„Kuo ilgesnės trukmės garantiją gali suteikti bendrovė, tuo kruopščiau ji turi atrinkti parduodamus automobilius, patikrinti visas jautrias sistemas. Į pardavimo saloną patenkančių modelių atrankos standartai padeda mums patiems jaustis užtikrintai dėl siūlomų transporto priemonių“, – aiškino ji.

Bendradarbiauja su policija

Dar vienas patikros būdas – prieš perkant dominantį automobilį, išsamiai panagrinėti jo istoriją. Tačiau ir tai nepašalina visų rizikų, nes nepalankią istoriją, pavyzdžiui, buvusios avarijos padarinius, įmanoma nuslėpti. Taip nusiperkamas „idealios būklės“ automobilis, turintis pavojingų defektų.

„Reguliariai gauname skundų, kad kas nors ką nors apgavo ir dedame pastangų, kad padėtume nukentėjusiesiems. Bendraujame ir su policija, perduodame savo turimus duomenis teisėsaugos institucijoms, kad būtų išsiaiškinta apgavystė ir atkurtas teisingumas“, – pasakojo „Autogido“ vadovas Vytautas Raudonius.

Ši bendrovė drauge su portalu autopretenzija.lt apžvelgė dažniausiai pasitaikančius atvejus, kaip sukčiauja į eismo įvykius patekusių automobilių pardavėjai.

Ypatybė: jei vairuotojas važinėja tik mieste, o automobilio dyzelio bakas nuolat būna pustuštis, užsikemša DPF filtras. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Šoninių smūgių žala

Jų turimais duomenimis, per eismo įvykius daugiausia žalos padaroma, kai įvyksta šoninis smūgis, nes būtent šone kėbulo apsauga yra silpniausia. Priežastis – iš šonų yra tik durys ir dalis kėbulo, todėl, jei į automobilį iš šono trenkiasi kita transporto priemonė ar automobilis šonu rėžiasi į kliūtį (medį, stulpą, kt.), vairuotojas automatiškai trenkiasi į automobilio metalines konstrukcijas. Nuo to apsaugo tik šoninės sėdynių ar lango saugos sistemos, kurios veikia toli gražu ne visuose automobiliuose.

Per eismo įvykius daugiausia žalos padaroma, kai įvyksta šoninis smūgis, nes šone kėbulo apsauga yra silpniausia.

Jei automobilis trenkiasi priekiu arba į jo galą įvažiuoja kitas vairuotojas, situacija būna mažiau pavojinga dėl daugiau apsaugų. Čia veikia tiek vadinamosios pasyvios apsaugos (saugos diržai), tiek kitos – saugos pagalvės, piroužtaisai, kurie dar labiau įtempia diržus, kad vairuotojas ir keleiviai liktų kuo arčiau sėdynės atlošo. Taip pat priekyje esantis variklis ir lonžeronai įvykio metu deformuojasi ir sugeria didelę dalį smūgio, kuris persiduoda į kėbulą.

Automobilių gamintojai specialiai montuoja kėbulą su deformacinėmis vietomis, kurios susilanksto kaip armonika, jei patiriamas smūgis. Kai po eismo įvykio kėbulas suremontuojamas tinkamai, šios vietos turi būti pakeistos neapgadintomis, nes priešingu atveju jos nesuveiks ir nesugers smūgio, kaip buvo numatyta gamintojo. Maža to, didelė tikimybė, kad nekokybiškos dalys pačios gali dar labiau sužaloti automobilio vairuotoją, keleivius ar aplinkinius.

Prietaisas: dažų sluoksnio matuoklis padeda aptikti glaistytas kėbulo vietas. / E. Šemioto nuotr.

Ne visi pažeidimai matomi

Anot specialistų, neatsakingi meistrai sukčiauja ištampydami į ilgį sugadintas kėbulo vietas, o vėliau, užuot jas pakeitę tvarkingomis dalimis, užmaskuoja defektus storu glaisto sluoksniu. Šis sukietėja ir smūgio metu tampa grėsmę keliančiu daiktu, lekiančiu dideliu greičiu į priešais esantį kitą automobilį, žmones ar kitą objektą.

Pasitaiko atvejų, kai automobilio apdailos dalys, kurios turėtų sušvelninti smūgį, pritvirtinamos netinkamomis medžiagomis, pavyzdžiui, kniedėmis, arba apskritai nepritvirtinamos. Tuomet smūgio metu jos taip pat gali smarkiai sužaloti žmones.

Būna, kad sukčiaudami žmonės pašalina saugos sistemas arba tiesiog apvynioja izoliacija, suveržia plastikiniais dirželiais ir sudeda atgal, o elektronikos sistemos laiduose įmontuoja vadinamuosius apgavikus. Dėl jų kompiuteris neaptinka defektų, visi parametrai rodo, kad sistema paruošta veikti, nors iš tiesų neveikia. Dar blogiau, jei vairuotojo ar keleivio saugos pagalvių uždengimus „auksarankiai“ sukabina metalinėmis kabėmis ir laikikliais. Šie, suveikus saugos pagalvėms, užuot apsaugoję žmones, susminga į veidus.

Todėl, perkant naudotą automobilį, patariama rulete pamatuoti kėbulo vientisumą ir atlikti kelis papildomus matavimus. Tam reikia automobilį pakelti ir iš apačios. Jei yra paslėptų defektų, matuojant atstumus nuo vienodų taškų, galima pastebėti, kad jie neatitinka tokių pačių vietų kitoje automobilio pusėje.

Už keliasdešimt eurų įsigijus dažų storio matuoklį, galima patikrinti, ar ant kėbulo nėra glaisto, ar dažų sluoksnis vienodas. Taip pat storesnėse kėbulo vietose, tokiose kaip slenksčiai, galima pamatyti, ar jie nebuvo pažeisti.