Petras Šalvis: „Vairuoti yra malonumas“

Klaipėdoje gimęs ir augęs 21 metų krepšinio klubo „Neptūnas“ gynėjas Petras Šalvis sportinę karjerą pradėjo nuo dvisavaitinių būrelių lankymo. Dar būdamas pirmokas, jis spėjo aplankyti plaukimo, šokių, futbolo ir keramikų būrelius. Antroje klasėje pradėjo žaisti krepšinį. Kaip žinia, tebežaidžia iki šiol. Šiais metais jis tituluotas geriausiu tritaškių metėju. Greta krepšinio, kurį vaikinas įvardija pomėgiu ir darbu, studijuoja informatiką Klaipėdos universitete. Save apibūdina kaip lėtą ir nekalbų.

194 cm ūgio krepšininkas sako esąs tik trečias pagal ūgį savo komandoje, todėl jis nori patogios mašinos. Nors jau nuo antros klasės žaidžia krepšinį, vis dėlto Petras neapsisprendžia esantis geresnis vairuotojas ar vis dėlto geresnis krepšininkas.

Pirmasis krepšininko automobilis – „Peugeot 605“, kuriuo dabar važinėja. Jam pinigus taupė nuo šešiolikos metų, o sukakus pilnametystei – nusipirko. Tiesa, vaikinas pasakoja, jog vairuoti jo niekas nemokė, nes tai tas pats, kas važiuoti dviračiu.

- Paminėjai, jog tavo automobilis senas. Ar tai reiškia, kad gėdinies jo?

- Nesigėdiju, bet jis tikrai yra senas, jam juk jau penkiolika metų. Viskas pagal pinigus. Pirkti mašiną važiavau su tėvu. Jis man siūlė pirkti „pasatą“, kad pigesnis būtų išlaikymas ir detalės. Bet man patiko šita, nors ją išlaikyti tikrai brangu. Norėtųsi naujos, bet kol kas dar neturiu tokios galimybės. Galiu svajoti apie daug ką, na, norėčiau naujo BMW. Juodo. Žiūrėsim, kokia bus situacija. Šitą parduočiau.

- Ar labai prižiūri savo automobilį?

- Kartais nuplaunu. Žiemą plovykloj, o vasarą pas mamą. Ji už Palangos gyvena.

- Ar pažiūrėjus į tavo automobilio saloną galima nuspėti, jog šio pilko automobilio vairuotojas yra krepšininkas?

- Iš mano automobilio negalima atspėti, kad aš krepšininkas. Nėra jokios atributikos. Tik ant veidrodėlio širdelė kabo – sesė padovanojo. Daugiau nieko.

- Pilka automobilio spalva nori įsilieti į pilką masę?

- Ne, tikrai ne. Tiesiog taip išėjo, kai pirkau. Man patinka juoda spalva, todėl ir svajoju apie juodą mašiną. Būna, kad kiti užsikabina marškinėlius ant atlošų, tačiau man patinka švarus salonas.

- Priklausomai nuo sutarties, „Neptūno“ klubas legionieriams gali skirti mašinas, ar nekyla pavydas, kad jūs, lietuviai, jų negaunate?

- Mums pavydo nekyla. Jie turi savo mašinas, bet nedaug jie čia važinėja. Automobilis priklauso nuo finansų, ar ne taip? Turi pinigų – perki gerą mašiną, aš bent jau taip įsivaizduoju.

- Ar nevyksta lenktynių su klubo draugais automobilių markės, naujumo prasme?

- Ne, nevyksta. Aišku, apžiūrime, kai kas naują mašiną įsigyja, juk esame vyrai. Daugelis turi panašių metų automobilius, tik Matas turi naujesnį. O legionieriai senus gauna, tik va Antonio gavo naujesnį.

- Ar laikote save žvaigžde?

- Ne, kodėl turėčiau? Aš paprastas žaidėjas. „Žalgirio“, „Lietuvos ryto“ žaidėjai galėtų didžiuotis. Jie gauna daug dėmesio, visi pažįsta. Kai aš sugrįžau iš „Žvaigždžių dienos“ („Žvaigždžių diena“ vyko 2005 m. vasario 26 d. – E. Š.), tai ir mane gatvėje net nepažįstami sveikindavo.

- Ar policininkui sustabdžius naudojiesi tuo, jog esi krepšininkas, gal sakai, kad skubi į rungtynes, į treniruotes ar pan.?

- Aš esu kultūringas vairuotojas. Žinoma, yra buvę, kad atpažįsta, bet nedaug nusižengimų turėjau.

- Ar veži “tranzuojančius”? Jei taip: labiau merginas ar vaikinus?

- Esu vežęs. Vieną kartą buvo dvi panelės, kitą kartą - porelė. Sustojau, nes pats esu “tranzavęs”.

- Ar patinka vairuoti automobilį, keliauti?

- Geriau, kai pats vairuoji. Saugiau, kaip jūs manot? Man automobilį vairuoti yra malonumas. Su juo lengviau gyventi, ir viskas. Galiu nuvažiuoti į treniruotes, paskui į paskaitas. Įsivaizduokim, jei neturėčiau mašinos, jau viena paskaita ir sumažėtų, nes į ją paprasčiausiai nespėčiau. Po to namo, pavalgai ir vėl. O į treniruotę vėluoti negalima. Kartais būdavo treniruotės Vasaros estradoje, ir važiuodavome į pirtį, tai kaip ir lenktynės išeidavo, kas greičiau nuvažiuos. Simbolinės lenktynės. Ten mūsų apie dešimt - dvylika mašinų būdavo. Greitis būdavo truputį didesnis, negu leidžiama. Bet taip buvo užpernai ir pernai.

- Ar rūkai automobilyje, kalbiesi mobiliuoju telefonu?

- Ne, aš nerūkau, bet mobiliuoju kalbu. Ne, laisvų rankų įrangos neturiu. Kodėl kalbu? Na, jei skambina, tai ir atsiliepiu (juokiasi – Aut. past.). Žiūriu į merginas. Būna, kad ir telefonu kalbu, ir muziką reguliuoju, būna, kad ir dainuoju. Jeigu patinka daina, pritariu jai. Pats nerėkiu garsiai, tik muziką garsiai pasuku. Kartais ir su draugais užtraukiame dainą. Tik nuotaika turi būti gera. Labiausiai patinka Andrius Bravo.

- Kuo vyrų sąmonėje skiriasi automobilis su gražia mergina ir be jos?

- Kaip? Kaip? Gal labiau į merginą žiūri, ne į automobilį. Bet gražus automobilis su gražia mergina - dar geriau.

- Tuomet: ką rinktumėtės: savo „Peugeot“ su gražia, seksualia mergina ar svajonių mašiną be merginos?

- Svajonių mašiną su mergina.

- Esi geresnis vairuotojas ar vis dėlto geresnis krepšininkas?

- Gal geresnis krepšininkas. Ne (persigalvojo – Aut. past.), aš nesu nei geras krepšininkas, nei geras vairuotojas.