Geriau vėliau, negu niekada. Šitaip teisindamiesi artimiausiomis dienomis bendrovių "Autoidėja" ir "Vilniaus autobusai" vadovai žada pakviesti į pirmos suslėgtų gamtinių dujų (angl. – Compressed natural gas, CNG) degalinės, kainavusios apie 4 mln. litų, atidarymą. Švęsti planuota vasaros pradžioje, tačiau trys mėnesiai vėliau neabejotinai yra smulkmena turint galvoje, kad galimybės važinėti už degalus mokant maždaug perpus pigiau laukta beveik 20 metų.

Taupymo aritmetika

Sostinės Verkių gatvėje esančioje "Baltic Petroleum" degalinėje šiomis dienomis baigta montuoti automobilių rezervuarų pildymo CNG įranga, o kainų švieslentėje – lig šiol neregėtas įrašas apie jų kainą.

Tiesa, kol kas tikslios informacijos, už kiek bus parduodamas 1 kub. m dujų (su tokiu kiekiu galima nuvažiuoti tokį pat atstumą, kaip su litru benzino), nes projekto iniciatoriai su Mokesčių inspekcija dar nebaigė derinti keleto smulkmenų.

"Reikia oficialiai patvirtini metodiką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojamas akcizo mokestis. Kol tai nepadaryta, negalime skelbti tikslios CNG kainos, nes šis sprendimas mažmeninę kainą gali padidinti arba sumažinti maždaug 30 centų. Šiuo metu galima pasakyti tik tiek, kad orientacinė 1 kub. m suslėgtų dujų kaina bus mažesnė nei 2,4 lito", – sakė bendrovės "Autoidėja" direktorius Laimonas Dapšys.
Beje, jau 2009-aisiais viešąjį transportą, naudojantį CNG, nuo akcizo mokesčio ketinama atleisti. Jei šis pažadas bus ištesėtas, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, CNG kainuos beveik perpus pigiau nei tradiciniai degalai.

"Būtent šis kainų skirtumas yra mūsų susitarimo su bendrove "Vilniaus autobusai" katalizatorius. Kadangi šie degalai gerokai kaloringesni nei įprastiniai (CNG atitikmuo – 130 oktaninio skaičiaus benzinas), naudojant gamtines dujas tą patį atstumą įveikti atsieina maždaug 30–40 proc. pigiau. Mūsų skaičiavimais, autobusų parko sąnaudos sumažės tiek, kad per penkerius metus įmonė, užuot išleidusi lėšas degalams, nesunkiai išsipirks 100 nenaujų autobusų, pritaikytų naudoti suslėgtas dujas", – dėstė L.Dapšys.

Trečdalis numatyto autobusų skaičiaus jau atkeliavo į Lietuvą. "Volvo" gamykloje sumontuotą dujinę įrangą turinčią nenaują techniką "Autoidėja" pirko Švedijoje.

Greitis tenkina

"Vilniaus autobusų" teritorijoje sumontuoti trys itališki bendrovės "Dresser Wayne Pignone" kompresoriai, kurių kiekvienas per valandą gali užpildyti visiškai tuščius dešimties autobusų dujų rezervuarus.

"Vienas autobusas per parą stovi maždaug 4 valandas ir per jas reikia suspėti pripildyti visų rezervuarus. Pirmi bandymai parodė, kad su šia užduotimi nauja degalinė susidoroja be jokių nesklandumų. Juo labiau kad įveikdami tradicinį 300 km dienos maršrutą jie niekada visiškai neišdegina viso 1 tūkst. l, arba 1 kub. m rezervuarų (dujos suslegiamos 200 atmosferų jėga, į 1 kub. m rezervuarą telpa apie 200 kub. m gamtinių dujų). Mieste autobusas 100 km kelią įveikia sudegindamas maždaug 50 kub. m suslėgtų dujų", – patikino L.Dapšys.

"Vilniaus autobusų" technikos ekspertai taip pat patvirtino, kad rezervuarams pripildyti CNG sugaištama beveik tiek pat laiko, kiek ir tradicinėje degalinėje pilantis dyzeliną. CNG kolonėlės žarną prijungti prie autobuso rezervuaro vožtuvo itin paprasta, todėl savarankiškai pilti dujas gali kiekvienas vairuotojas.

"Švarių" automobilių daugės

L.Dapšio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 lengvųjų automobilių, turinčių gamyklinę CNG įrangą. Suslėgtų gamtinių dujų degalinės, bus atidarytos dar penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (tiksliau, didesnių transporto įmonių teritorijose), turėtų būti stiprus impulsas didinti aplinkos neteršiančių automobilių populiaciją.

Specialistai tikina, kad pasiūlyti ir asmeninės, ir komercinės paskirties lengvuosius automobilius su varikliais, naudojančiais gamtines dujas, gali daugelis stambiausių mašinų gamintojų. Didžiausią CNG naudojančių modelių pasiūlą turi "Fiat", "Volkswagen", "Opel", "Ford", "Mercedes-Benz", "Peugeot", "Citroën", "Renault" ir "Volvo". Sunkusis transportas, krovininiai automobiliai ir autobusai taip pat gaminami, pritaikant juos naudoti CNG. Suslėgtas gamtines dujas gali naudoti "Iveco Irisbus", "MAN / Neoman", "Mercedes-Benz", "Jelcz", "Soliaris", "Scanios", "Tedom" ir "Volvo" technika.
Be to, palyginti nesunkiai galima perdaryti beveik visų kitų markių mašinas taip, kad jos galėtų naudoti suslėgtas dujas.

"Nuo mūsų šalyje populiarių suskystintų gamtinių dujų (angl. – Liquefied petroleum gas, LPG, – red. past.) sistemų CNG iš esmės nesiskiria. Turintys LPG įrangą naudoti suslėgtas gamtines dujas galėtų sureguliavę reduktorių ir pakeitę degalų rezervuarą, kuris turi atlaikyti gerokai didesnį (220–250 atmosferų) slėgį. Visa kita nesikeičia. Automobilis ir toliau gali sėkmingai naudoti tiek dujas, tiek benziną. Moderni CNG sistema lengvajam automobiliui kainuoja 2–6 tūkst. litų", – aiškino L.Dapšys.

Europa keičiasi

"Autoidėjos" duomenimis, pastaraisiais metais gamtinių dujų degalinių sparčiai daugėja beveik visose Europos šalyse. Šiuo metu jose jau veikia daugiau nei 2,2 tūkst. suslėgtų gamtinių dujų degalinių ir statoma dar pusantro šimto. Šiose degalinėse degalus pilasi jau per 660 tūkst. automobilių vairuotojų.

Transporto sektoriaus politiką formuojantys ES pareigūnai siekia, kad 2020-aisiais alternatyvūs degalai, t. y. gamtinės dujos sudarytų 10 proc., vandenilis – 5 proc. kiekvienoje ES šalyje. 2010 m. – 2 proc. gamtinių dujų turėtų būti sunaudojama transporto sektoriuje kiekvienoje ES šalyje.

Europoje daugiausia gamtinių dujų sunaudojama Italijoje. Šioje šalyje jau važinėja daugiau kaip 400 tūkst. CNG naudojančių automobilių ir pagaminta daugiausia automobilių su CNG pritaikytais varikliais.

Sparčiam CNG naudojančių automobilių augimui rengiasi Vokietija, šiuo metu jau turinti per 800 suslėgtų gamtinių dujų degalinių. CNG naudojančių automobilių skaičius šioje šalyje per metus padidėja beveik dvigubai, taip pat planuojama, kad 2008 m. pabaigoje Vokietijoje veiks jau 1 tūkst. CNG degalinių.

Čekijoje 2006 m. priimta valstybinė programa, numatanti priemones, kaip iki 2020-ųjų pasiekti ES numatytus rodiklius. Čekijoje numatyta, kad iki 2014 m. netaikomas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai, nuo 2014 m. akcizas gamtinėms dujoms pamažu didėja iki 2020-ųjų.

Akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai, netaikomos Prancūzijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir daugelyje kitų šalių.
Aktyviai CNG degalinių tinklą plečia Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Švedija, Rusija, Ukraina, kitos šalys.

Artimiausios mūsų kaimynės taip pat jau pradėjo šį procesą: Lenkijoje veikia 28 CNG degalinės, Baltarusijoje – 24, o Latvija žengia pirmus žingsnius turėdama 4 tokias dujų pildymo vietas.

Bėdų dėl saugumo nėra

L.Dapšys patikino, kad daugybė bandymų su CNG įrangą turinčiais automobiliais išsklaidė abejones, ar ši degalų rūšis saugi.

"Gamtinės dujos gerokai lengvesnės už orą, todėl net įvykus avarijai ir pažeidus rezervuarą nelaimės vietoje niekada neatsiranda degalų bala, galinti užsidegti ar sprogti, nes dujos kyla į viršų ir greitai išsisklaido. Aplinkoje gamtinės dujos gali užsidegti, tik esant 5–15 proc. dujų koncentracijai ore. Esant mažesnei dujų koncentracijai jos neužsidega, o esant didesnei, joms degti trūksta deguonies. Be to, tam, kad gamtinės dujos užsidegtų, reikalinga aukštesnė nei kitiems degalams temperatūra. Be to, šios dujos visiškai nekenksmingos gyviems organizmams, neteršia dirvožemio, vandens ar oro. Jas deginant į aplinką nepatenka beveik jokių teršalų", – tikino "Autoidėjos" vadovas.

L.Dapšio teigimu, naudoti automobilinę CNG įrangą ne rizikingiau, nei virtuvėje gaminti maistą ant dujinės viryklės.

---

CNG istorija

Gamtinės dujos kaip degalai pradėtos naudoti dar XIX a., kuriant vidaus degimo variklius. Pirmi suslėgtas dujas naudojantys automobiliai keliuose pasirodė 1930-aisiais. Šiuo metu pasaulyje jau yra daugiau nei 5,6 mln. CNG naudojančių automobilių, kurių bakus galima užpildyti per 10,5 tūkst. stočių ir degalinių. Tiek automobilių, tiek degalinių skaičius sparčiai auga.

Gamtines dujas naudojančių variklių pranašumai ir trūkumai:

- jie ilgalaikiškesni;
- pigesnė nei dyzelinių variklių techninė priežiūra (lengvųjų automobilių);
- perpus mažesnis triukšmo ir vibracijos lygis (ypač sunkiųjų automobilių);
- dar vis nepakankamai tankus CNG degalinių tinklas, dėl to gali turėti įtakos kelionės maršrutui;
- kol kas dar ribotas automobilių markių ir modelių su CNG pritaikytais varikliais skaičius;

Planai: netolimoje ateityje Lietuvoje turėtų atsirasti dar bent penkios modernios CNG degalinės.

Savitarna: pildyti autobusų rezervuarus suslėgtomis dujomis taip pat paprasta, kaip ir bakus dyzelinu.

Politika: specialistų teigimu, Lietuvoje taip pat nėra politikos, skatinančios naudoti ekologiškus degalus.