Praėjusios kadencijos Seimo priimti sprendimai, kaip turėtų būti siekiama persilaužti keliuose vykstančiame kare, tampa istorija. Dabartiniai Susisiekimo ministerijos vadovai radikaliai keičia papildomo vairuotojų mokymo nuostatas.

Europietiškų idėjų importas

Iki praėjusių metų Lietuva saugaus eismo požiūriu buvo laikoma didesnės rizikos šalimi, kurioje avaringumo rodikliai yra 3–8 kartus blogesni nei kituose Europos kraštuose. Analizuodami tragedijų keliuose priežastis ir ieškodami būdų, kaip keisti padėtį, saugaus eismo specialistai ir atsakingi Susisiekimo ministerijos pareigūnai ilgokai studijavo kitų šalių patirtį ir siekė importuoti didžiausią teigiamą efektą davusias idėjas. Viena jų – papildomas eismo naujokų ir nuolat Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus pažeidžiančių vairuotojų mokymas.

2007-ųjų pabaigoje buvo priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kuriame įtvirtinta nuostata pradedantiems vairuotojams išduoti tik dvejus metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Į nuolat galiojantį vairuotojo pažymėjimą terminuotas dokumentas galės būti pakeistas tik šviežiai iškeptam automobilininkui baigus tęstinius kursus ir išsklaidžius bet kokias abejones dėl tinkamų vairavimo įgūdžių.

Sprendžiant iš anuo metu kurtų dokumentų, Lietuva turėjo tapti šešta valstybe greta Liuksemburgo, Šveicarijos, Suomijos, Belgijos ir Austrijos, kur pirmaisiais ir antraisiais savarankiško vairavimo metais pradedantys vairuotojai privalo nuolat tobulinti praktinius įgūdžius su instruktoriais važinėdami realiomis eismo sąlygomis ar specialiuose variavimo centruose. T. y. per papildomas pamokas mokytis pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į oro ir eismo sąlygas, staigiai stabdyti, manevruojant aplenkti kliūtį, nesusidurti, atlikti kai kuriuos kitus vairavimo meistriškumą ugdančius pratimus.

Abejonių laikas

Deja, dokumentų, tiksliai apibrėžiančių, kaip turėtų atrodyti ir dirbti lietuviški Praktinio vairuotojų mokymo centrai (PVMC), rengimas užtruko iki 2008-ųjų gruodžio pabaigos. Paskelbus konkursą įgyvendinti šį projektą, savus receptus pateikė dvi bendrovės, tačiau pavasarį abu pretendentai buvo paskelbti neatitinkančiais reikalavimų. Dėl to teismuose užvirė ginčai, kuriems tebevykstant Susisiekimo ministerija ėmėsi visiškai naujos politikos.

"Deja, laiku ir tinkamai realizuoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, liečiančių papildomą vairuotojų mokymą, nepavyko. Pradėjus gilintis, kodėl procesas įstrigo, mums kilo ir kai kurių kitų abejonių. Paraidžiui skaitant PVMC veiklą reglamentuojančius dokumentus susidaro įspūdis, kad kuriamas naujas monopolis, kurio klientais privalės būti visi pradedantys automobilininkai, neatsižvelgiant į tai, kaip jiems sekėsi važinėti pirmus dvejus metus, turėjo kokių nors nuobaudų dėl KET pažeidimų ar ne. Nuo papildomo vairavimo mokymo nušalinamos pradinio vairavimo mokyklos, ši teisė deleguojama tik keturiems centrams, kuriuos valdo vienas valdytojas. Be to, preliminariai nurodoma kaina beveik prilygo sumai, kurios reikia norint gauti vairuotojo pažymėjimą", – dėstė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Politikas akcentavo, kad privalomas papildomas jaunų vairuotojų mokymas numatomas tik penkiose ES valstybėse.

"Kai kuriuose šalyse tobulinti mašinos valdymo įgūdžius skatina draudimo bendrovės: žmogus pats susimoka už kursus, tačiau panašia suma jam atpinga kasko polisas. O Lietuvoje užsimota papildomą finansinę naštą užkrauti visiems jauniems vairuotojams. Tai labai panašu į paprastą pinigų melžimą", – tikino R.Vaštakas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jei jauni vairuotojai kelia tiek rūpesčių, galbūt daugiau dėmesio reikia skirti pradiniam mokymui, o ne mėginti visas klaidas ištaisyti po dvejų metų.

Liberalioji alternatyva

Nelaukdami, kol teismuose baigsis ginčai dėl PVMC kūrimo pagal ankstesnį modelį, Susisiekimo ministerijos strategai parengė visiškai naują vairavimo centrų veiklos laikinąją tvarką. Jos apraše nurodoma, kad papildomo mokymo kursus turėtų išklausyti visi nuolat KET pažeidžiantys ir už tai administracine tvarka baudžiami (įskaitant ir vairavimo teisės atėmimą) vairuotojai.

Dokumente teigiama, kad visi vairuotojo pažymėjimą praradę vairuotojai turėtų išklausyti ne trumpesnį kaip dviejų valandų bendrąjį mokymo kursą, ne trumpiau kaip valandą analizuoti padarytą KET pažeidimą ir asmeninę atsakomybę. Toks veikėjas turėtų atlikti ne trumpesnį kaip pusės valandos vairavimo gebėjimo testą ir rezultatus aptarti grupėje, taip pat atlikti tokios pat trukmės stabdymo testą naudodamas lėtėjimo pagreičio matuoklį.

Šiuos kursus turėtų koordinuoti eismo saugumo mokytojas, o asmeninę vairuotojo atsakomybės analizę – psichologas.

Per bendro mokymo kursą vairuotojams ketinama suteikti žinių apie saugų vairavimą, etiką, būdus išvengti pavojingų situacijų kelyje. Taip pat apie alkoholio, narkotinių medžiagų poveikį, ligų, nuovargio, buities ir darbo sąlygų, emocijų įtaką vairuotojo reakcijai, suvokiant situaciją, vertinant ir priimant optimalius sprendimus.

Analizuodamas asmeninę vairuotojo atsakomybę, "nusidėjėlis" turėtų pats aprašyti (būtinai ranka) KET pažeidimo aplinkybes ir esmę, įvertinti ir pakomentuoti pažeidimą, pateikti išvadas ir siūlymus.

Per praktinio vairavimo gebėjimo testą, naudojant prietaisą, fiksuojantį žmogaus reakcijos laiką, kursų dalyviams turėtų būti suteikta galimybė įvertinti automobilio valdymo ypatumus esant skirtingoms aplinkybėms ir išmokti priimti tinkamą sprendimą. Stabdymo testo analizės metu turėtų būti paaiškinama apie automobilio stabdymo ypatumus, skersinį ir išilginį pagreičius.

Pretenduoti mokyti prasižengusius vairuotojus, sprendžiant iš Susisiekimo ministerijos parengtos tvarkos, galėtų beveik visos norinčios mokymo įstaigos. Svarbu, kad jai nebūtų kaip nors apribota veikla, ji turėtų tokiai veiklai tinkamas patalpas, praktinėms pratyboms tinkamą trasą ir reikiamus leidimus.

Beje, vairavimo treniruočių trasai keliami itin kuklūs reikalavimai. Tai turėtų būti ne mažesnė kaip 50 m ilgio ir 8 m pločio aikštelė, nuo mokymo centro nutolusi ne daugiau kaip kilometrą.

Mokymo įstaigų tinkamumą prasižengusiems vairuotojams auklėti turėtų įvertinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) ir Susisiekimo ministerijos deleguotų specialistų komisija.

"Reikia pripažinti, kad kol kas įstatymų leidėjai nepatikslino, ką reiškia "nuolat", todėl pradiniu etapu papildomus kursus turėtų lankyti tik tie veikėjai, kuriems atimti vairuotojo pažymėjimai", – dėmesį atkreipė R.Vaštakas.

Viceministras pripažino, kad naujoji papildomo mokymo tvarka orientuota ne į geresnio automobilio valdymo pratybas, o į bendrą saugaus eismo principų suvokimą.

"Iš tiesų galima sakyti, kad naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė šią situaciją vertina visiškai kitaip nei socialdemokratai, todėl VKTI sprendimas atmesti konkurse dalyvavusių dviejų bendrovių paraiškas suteikė galimybę peržiūrėti papildomo vairuotojų mokymo politiką", – pripažino R.Vaštakas.

Tiesa, ministro įsakymu patvirtinta naujoji tvarka ir paprastesnis mokymas bus rengiamas tol, kol pradės veikti tikrieji praktinio vairavimo mokymo centrai. Tačiau kokie jie bus ir kaip keisis ankstesnės nuostatos, kol kas nėra visiškai aišku. Spėjama, kad laikinoji tvarka galios ne mažiau kaip dvejus metus.

Verslininkai nusivylę

VKTI konkurse dalyvavusių dviejų konsorciumų atstovai tokius Susisiekimo ministerijos saugaus eismo politikos viražus vadina nesusipratimu.

VšĮ Saugaus eismo mokymo centro (SEMC) vadovas Rolandas Stumburys ironizavo, kad jų skurtas konsorciumas buvo pripažintas neatitinkančiu reikalavimų.

"Šiame projekte mūsų partneriais sutiko būti kolegos iš Latvijos, netoli Rygos atidarę modernų autodromą SK 333, bei Austrijos bendrovės "TH Technische Hydraulik Planungs" ir "CT Fahrsicherheitszentrum". Jos visoje Europoje yra įrengusios per 50 tokio tipo objektų, tarp jų ir bandymų poligoną "Ferrari" gamintojams. T. y. tie patys austrai, pas kuriuos ministerijos valdininkai važinėjo perimti patirties ir kurie buvo skelbiami sektinu pavyzdžiu, staiga tapo nepakankamai kompetentingi. Tai tiesiog juokinga. Juk žinodami ES transporto ministrų dar 2006-aisiais priimtus nutarimus dėl "laikinojo vairuotojo pažymėjimo" įteisinimo, mes daugiau kaip dvejus metus kruopščiai studijavome visus reikalavimus ir rimtai rengėmės dalyvauti konkurse", – tikino R.Stumburys.

SEMC vadovas sakė neabejojąs, kad sprendimas drastiškai nuleisti reikalavimų kartelę jauniems vairuotojams susijęs su Liberalų sąjūdžio lyderių bandymu pasigerinti tam tikrai rinkėjų grupei.

"Tai, kad jauni vairuotojai priskiriami rizikingiausiųjų grupei, sukeliančiai daugiausia avarijų, turinčių itin skaudžių padarinių, yra neginčijamas faktas. Statistika liudija, kad avarijose daugiausia nukenčia jauni 15–24 metų žmonės, dažnai neadekvačiai vertinantys važiavimo sąlygas ar pernelyg pasitikintys savo jėgomis. 7,5 proc. visų avarijų išprovokuoja vairuotojai, kurių vairavimo stažas nesiekia dvejų metų. Tik 0,2 proc. avarijų įvyksta dėl didesnį nei 35 metų vairavimo stažą turinčių žmonių kaltės. Keista, kad šitie dalykai pradėti ignoruoti ar menkinti argumentuojant ekonomikos sunkmečiu. Juk keliuose dėl to saugiau netapo", – samprotavo R.Stumburys.

Panašiai kalbėjo ir antrasis konkurso dalyvis, bendrovės "Promosportas" direktorius Darius Jonušis, savą PVMC receptą sukūręs su įmonės "Unimodus" specialistais.

"Viskas susiklostė pagal lietuvišką scenarijų blogąja prasme. Užsimoję spręsti eismo saugumo problemas, mūsų politikai nagrinėjo Vakarų šalių pavyzdžius, pagal juos kūrė savo sistemą, o kai atėjo konkrečių sprendimų laikas, prasidėjo išvedžiojimai, esą esame "unikalūs", mūsiškiams vairuotojams reikia kitokių kursų ir kitokių įgūdžių. Gaila, kad dažnai net ir geriausios idėjos apauga interesais ir yra iškraipomos. Dar labiau gaila, kad pastarieji įvykiai atskleidė liūdną tiesą: Lietuvoje politikai neturi jokio strateginio plano, kaip iš esmės spręsti eismo saugumo problemas", – kalbėjo D.Jonušis.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad vairavimo įgūdžių tobulinimo PVMC projektą dabartiniai Susisiekimo ministerijos vadovai vadina brangiu.

"Bet juk mes konkurso organizatoriams įteikėme du vokus. Viename buvo pateiktas PVMC įrengimo planas, kitame – paslaugų kaina. Antrasis vokas lig šiol guli seife neatplėštas, todėl žongliruoti tezėmis apie didelę kainą paprasčiausiai nesolidu", – sakė D.Jonušis.

Pašnekovams šypseną kėlė ir laikinojoje prasižengusių vairuotojų mokymo tvarkoje aprašyti ketinimai vairavimo pratybas rengti 50 m ilgio aikštelėje.

"Tokiomis sąlygomis galima mokyti nebent taisyklingos sėdėsenos prie vairo, bet ne valdyti automobilį. Manau, kad kaip tik tai, o ne pratybos europinius standartus atitinkančiame vairavimo centre, ir yra pinigų melžimas. Juk laikinosios mokyklos už savo paslaugas taip pat ketina imti 300–400 litų", – ironizavo R.Stumburys.

"Tikros" kainos nei SEMC, nei "Promosporto" vadovai neatskleidė, tačiau patikino, kad lig šiol minėtos 80–1000 litų sumos neatitinka realybės. Jie pabrėžė, kad kursų kainą nusižengimų neturintiems laikiniesiems vairuotojams buvo siūloma kompensuoti pinigais, kuriuos "uždirba" stacionarūs greičio matavimo įrenginiai.

Praktinių vairavimo centrų veikla

Kelių eismo saugumas yra sparčiai didėjanti socialinė ir ekonominė problema pasaulyje. Kasmet  kelių eismo įvykiuose žūsta 0,8–1,2 mln. planetos gyventojų, o su eismo įvykių padariniais susiję ekonominiai nuostoliai vidutiniškai siekia 1–2 proc. pažangių šalių BVP.

Metiniai eismo įvykių nuostoliai Lietuvos ekonomikai vertinami apie 1,5 mlrd. litų, t. y. apie 3 proc. BVP.

Apie 68 proc. visų įskaitinių eismo įvykių – dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės, dėl vairavimo išgėrus, saugaus greičio viršijimo, manevravimo taisyklių pažeidimo, kelių ženklų nepaisymo ir tik apie 20 proc. – dėl pėsčiųjų kaltės.

 ES šalių patirtis parodė, kad efektyviai tiesiogiai mažinti avaringumą ir mirčių skaičių keliuose padeda saugaus eismo centrų veikla. Vairuotojų mokymas turi būti išsamus, paremtas praktiniais pratimais ir metodiškai kartojamas. Daugiau kaip penkerius metus Liuksemburge veikiantis tik vienas saugaus eismo centras tiesiogiai lėmė, kad eismo įvykiuose žuvusių skaičius vienam milijonui gyventojų šioje šalyje sumažėtų nuo 174 iki 110.

Austrijoje įdiegus privalomą jaunų vairuotojų antrinį mokymą, šios amžiaus grupės žuvusių sumažėjo daugiau kaip 30 proc., o bendras žuvusių skaičius sumažėjo 12 proc. Dabar Austrijoje veikia devyni saugaus eismo centrai, kuriuose kasmet maždaug
160 tūkst. vairuotojų privaloma ir neprivaloma tvarka pasitikrina savo praktinius ir teorinius vairavimo įgūdžius.

"Ratų" inf.

 Reikalavimai "tikram" praktinio vairavimo mokymo centrui

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta organizuoti papildomą vairuotojų mokymą keturiuose centruose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.

Kiekvieno PVMC teritorijos bendras plotas turi būti ne mažiau kaip 70 tūkst. kv. m, o per metus visuose keturiuose centuose turi tilpti ne mažiau kaip 15 tūkst. vairuotojų.

Mokymo trasų danga asfaltuota, turi būti visi technologiniai įrenginiai ir įranga, skirta papildomam praktinio vairavimo mokymui organizuoti (bendras mokymo trasų ilgis – ne mažiau kaip 1800 m), administraciniame pastate – mokymo klasės ir t. t.

PVMC mokymo trasų įrengimas turi būti pagrįstas moduline koncepcija, turi būti įrengtos ne mažiau kaip šešios skirtingos trasos. Pirmoji mokymo trasa skirta bendriesiems įgūdžiams ir gebėjimams tikrinti. Antroji – motociklų valdymo gebėjimams tikrinti. Trečioje sekcijoje tektų įrengti nuolatinio slydimo trasą, kurios plotas turi būti ne mažiau kaip 4000 kv. m. Slidus paviršius turi būti ne mažiau kaip 90 m ilgio ir ne mažiau kaip 10 m pločio, su avarine zona. Šioje nuolatinėje slydimo trasoje įvažiuojamoji dalis privalo būti įleista ir hidrauliniu būdu paleidžiama slankiojanti plokštė, leidžianti saugiai imituoti automobilio šoninį arba visų ratų slydimą. Toks prietaisas turi veikti visiškai automatiškai ir būti valdomas mokymo instruktoriaus.

Važiuojant per šią plokštę automobilio galinė dalis mėtoma į šonus ir taip sukuriamas automobilio slydimas.

Ketvirtoje trasoje bus mokoma važiuoti nuokalne ir įkalne. Šios trasos plotas turi būti ne mažiau kaip 2500 kv. m, o slidus paviršius – ne mažiau kaip 80 m ilgio ir ne mažiau kaip 8 m pločio, jo nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 8 proc.

Penktoji – žiedinė trasa – drėkinama slidžiu sluoksniu padengta apskrita aikštė, jos plotas turi būti ne mažiau kaip 3000 kv. m, o trasos spindulio kampas turi būti ne mažesnis kaip 180 laipsnių, išorinis slidaus paviršiaus spindulys – ne mažesnis kaip 25 m, plotis – per 8 m.

Paskutinė trasa – asfaltuota dinaminė zona turi būti ilgesnė kaip 140 m ir ne mažiau kaip 20 m pločio. Šios zonos plotas turi būti ne mažesnis kaip 6400 kv. m, šioje zonoje taip pat turi būti nuolat laistomas 60 x 4 m asfaltuotas plotas.

Kiekviena trasa turi būti aprūpinta technine įranga, kuri automatiškai valdo ir imituoja avarines bei pavojingas situacijas. Privalu bus instaliuoti specialią šviesos sistemą, kuri sukurtų netikėtas kliūtis motociklininkams. Visa trasų techninė įranga turi būti kontroliuojama iš kontrolės skydelio, esančio kiekvienos trasos valdymo punkte. PVMC privalo veikti vidutiniškai 340 dienų per metus.

Šaltinis: VKTI inf.