SPECIALISTŲ TRŪKSTA, JAUNIMAS NESIVERŽIA

Transporto sektoriaus ekspertai kelerius metus stebi augantį kvalifikuotų inžinerinių krypčių specialistų trūkumą. Nuo 2017-ųjų iki 2023-iųjų pirmakursių, kurie rinkosi šios srities studijas, sumažėjo perpus.

Inovatyvus sektorius

Verslui ir viešajam sektoriui reikia kvalifikuotų specialistų, galinčių projektuoti, kurti ir prižiūrėti transporto sistemas: nuo kelių ar tiltų inžinierių iki elektromobilių įkrovimo stotelių, realių duomenų pateikimo vartotojams sistemų, transporto spūsčių valdymo sistemų valdytojų.

Aukšto lygio specialistų poreikis prognozuojamas be išimties visame Lietuvos susisiekimo sektoriuje – kelių, geležinkelių, vandens transporto, aviacijos ir ryšių srityse.

„Transporto sektorius išgyvena transformaciją, į kuri apima viską: technologinę pažangą, įskaitant diegiamus dirbtinio intelekto įrankius, poveikio aplinkai mažinimą, naujų logistikos krypčių paieškas. Šis sektorius kaip niekada anksčiau inovatyvus ir palankus karjeros siekiantiems jauniems žmonėms. Tačiau šiandien matome naują problemą – jaunimui renkantis būsimą profesiją, ši sritis tarsi pražiūrima, nors turime išskirtinai įdomių ir patrauklių specialybių tiek aviacijos, tiek geležinkelių ar kelių sektoriuje“, – situaciją apibūdino susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pradedama ilgalaikė Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įmonių ir įstaigų, kuruojančių sausumos, vandens ir oro transporto sritis, iniciatyva, kuria siekiama didinti transporto sektoriaus profesijų patrauklumą ir jų žinomumą. Tarp jose dirbančių daugiau nei 10 tūkst. asmenų vienas iš trijų turi inžinerinį išsilavinimą. Būtent šios kvalifikacijos jaunų specialistų poreikis ir juntamas susisiekimo sektoriaus įmonėse, kurios vien šiuo metu ieško daugiau nei 50 inžinerinę kvalifikaciją turinčių specialistų ir 30 patirties inžinerinėje srityje turinčių projektų vadovų.

Skatins jau mokyklose

Daugiausia inžinierių trūksta bendrovėse „Kelių priežiūra“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Via Lietuva“.

Joms reikiamų specialistų spektras platus: pradedant kelių inžineriniais ir techniniais darbuotojais, traukinių mechanikais, baigiant su tiltų ir viadukų inžineriniais sprendimais dirbančiais projektų vadovais.

Ypač drastiškas pokytis tarp stojančiųjų į geležinkelių transporto programas. Pavyzdžiui, 2023 m. į kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos specialybę VILNIUS TECH įstojo 18 studentų, bet į geležinkelio transporto inžinerijos specialybę Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje –  nė vienas, nors dar 2017 m. buvo 24 pirmakursiai.

Aukšto lygio specialistų poreikis prognozuojamas visame Lietuvos susisiekimo sektoriuje.

Iniciatyvą didinti transporto sektoriaus profesijų patrauklumą ir žinomumą palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Susisiekimo ministerijos iniciatyva – puikus pavyzdys, kaip viešasis sektorius iš anksto gali imtis priemonių užtikrinti pakankamą būsimų inžinierių, ypač transporto specialistų, skaičių. Transporto sektorius auga, sudaro reikšmingą BVP dalį, todėl turime atsižvelgti ir į didėjančius verslo ir visuomenės poreikius. Bendromis pastangomis nuolat ieškome būdų, kaip daugiau stojančiųjų pritraukti į inžinerinius mokslus, paskatinti jais domėtis jau mokyklos suole“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.

Skirs 350 tūkst. eurų

Bus siekiama, kad 2025 m. inžinerines transporto profesijas pasirinkusių pirmakursių procentas nuo bendro stojančiųjų skaičiaus augtų ir sudarytų 3,6 proc., o 2030 m. šis santykis siektų jau 6,5 proc.

Su švietimu ir profesijų patrauklumo didinimu susijusioms veikloms Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įmonės 2024 m. skirs apie 350 tūkst. eurų.

Šiomis lėšomis bus finansuojamos studijos ir stažuotės, praktikos, skiriamos stipendijos.

Vystantis naujausioms technologijoms, plečiantis susisiekimo sektoriaus įstaigoms ir analizuojant priimtų į aukštojo mokslo inžinerines kryptis moksleivių kiekio pokyčių tendencijas, prognozuojamas didelis tiltų ir elektros inžinierių, projektuotojų, projektų vadovų, eismo valdymo specialistų, transporto saugos specialistų, aerodromo inžinierių ir inžinierių automatikų trūkumas.

Taip pat tikėtina, kad augs duomenų mokslo ir inžinerijos mokslų sugretinimo kompetencijų, matematinių ir kompiuterinių modeliavimo kompetencijų, platesnių žinių apie aplinkosaugą ir tvarumą poreikis.